Įdomu: Kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi Formulės 1 varikliai?
Automobilių sporto mėgėjai ir net labai tuo nesidomintys, puikiai žino, jog Formulė 1 – tai vienas prestižiškiausių sportų pasaulyje.
Paprastiems žmonėms sunkiai suvokiamas greitis, emocijos ir pilotų meistriškumas – tokį vaizdą, kadaise Lietuvos žiūrovai galėjo sėkmingai stebėti per savo televizijos ekranus savaitgaliais.
Ko gero sutiktų daugelis, jog vienas įspūdingiausių dalykų stebint tokį reginį- girdėti galingą, riaumojanti variklį.
Sekantys Formulės varžybas iki šių dienų puikiai žino, jog nors šiuolaikiniai bolidai yra kur kas tobulesni ir galingesni, vargu ar jų varikliai tebe sukelia tokius stiprius įspūdžius kaip anksčiau.
Šiame straipsnyje – būtent apie tai. Kaip su metais vis keitėsi viena iš svarbiausių bolidų detalių – jų varikliai ir garsas.
1995-1999 metai (3 litrų V10 ir V12)
Vėlyvaisiais 90-aisiais Lietuvoje prasidėjo reguliarios šio sporto transliacijos, kur daugelis žmonių apskritai pirmą kartą sužinojo apie tai kas yra šis autosporto reginys.
Tuomet pagal taisykles komandos galėjo naudoti iki 3 litrų darbinio tūrio, atmosferinius variklius, kadangi prieš pat 90-jų pradžią pagal reglamentus buvo uždrausti turbo ir mechaniniai kompresoriai. [toc]
Nors cilindrų kiekis nebuvo ribojamas, dauguma komandų rinkosi V10 tipo variklius (10 cilindrų išdėliotų V forma) naudoti savo boliduose. Pastarieji buvo ne tik galingi, tačiau ir palyginus, visai lengvo svorio.
Vienas galingiausių variklių tuomet buvo gaminamas „Renault“ gebėjęs pasiekti net iki 15,500 sūkių per minutę ir maždaug 750 AG galią. Variklio sėkmę įrodo ir tai, jog nuo 1990 iki 1997 metų visos čempionatus laimėjusios komandos naudojo būtent šio gamintojo variklius.
Lietuvos žiūrovai iš šios eros ko gero puikiai pamena legendinio F-1 piloto Michaelio Schumacherio pirmąsias pergales ir galiausiai laimėtą 1995 metų čempionatą važiuojant už „Benetton“ komandą.
Vis dėl to, kadangi šiandien vertiname bolidus pagal garsą, įspūdingiausiai iš tuometinių bolidų ko gero skambėjo „Ferrari“ 412T bolidas, paskutinis naudojęs net 12 cilindrų (V12 variklį).
Kviečiame pasiklausyti:
2000-2005 metai (3 litrų V10)
Nuo 2000 metų 3 litrų darbinio tūrio, V10 išplanavimo varikliai tapo standartu pagal taisykles. Norėdami išspausti kaip įmanoma daugiau galios, dauguma komandų siekdavo, jog jų varikliai pasiektų kiek įmanoma daugiau sūkių per minutę.
Šioje eroje visi puikiai prisimena Michaelio Schumacherio ir jo vairuojamų „Ferrari“ bolidų dominavimą per kurį vokietis sugebėjo laimėti net 5 pasaulio čempiono titulus.
Nors tokios legendinės komandos kaip „Williams“, „Mclaren“ ar „Renault“ mesdavo tikrai nemenką iššūkį, vis dėl to italų komandą pavyko palaužti tik vieną kartą 2005 metais, kuomet čempiono titulą su „Renault“ iškovojo kita F1 legenda, ispanas Fernando Alonso.
Tuometinės eros varikliai labai lengvai galėdavo pasiekti maždaug 800-950 AG galią, o „BMW“ ir „Honda“ gaminti varikliai sugebėdavo pasiekti net įspūdingą 19000 apsukų per minutę.
Kaip ir prieš tai, vertinant variklius išskirtinai pagal jų skambesį, laurus ko gero reikėtų atiduoti „BMW“ varikliui tuo metu naudotame „Williams“ komandoje.
Kviečiame pasiklausyti:
2006-2013 metai (2.4 litro V8)
Nuo 2006 metų vėl pasikeitė taisyklės susijusios su boliduose naudojamais varikliais. Naujasis reglamentas skelbė, jog nuo šiol komandos privalo naudoti 2.4 litro darbinio tūrio V8 išplanavimo variklius.
Nors toks variklio sumažinimas buvo įgyvendintas su tikslu sulėtinti bolidus ir sumažinti jų galią, dauguma komandų rado kitų būtų kaip apeiti reglamentą ir vistiek išspausti praktiškai tokius pat galios skaičius, todėl čia varikliai vistiek galėdavo pasiekti iki 18000 sūkių per minutę ir 750 AG galią.
Ši era buvo išties įdomi, kadangi turėjome galimybę pamatyti kaip iškilo tokios F1 legendos kaip britas Lewisas Hamiltonas ar vokietis Sebastianas Vettelis.
Pastarojo piloto atstovaujama „Red Bull“ komanda atrado puikų balansą tarp puikios „Renault“ variklio galios ir itin pažangios aerodinamikos, kas austrų komandai ir Sebastianui Vetteliui leido laimėti net 4 čempionų titulus nuo 2010 iki 2013 metų.
Nors „Ferrari“ ir „Mclaren“ komandos buvo metusios puikius iššūkius, vis dėl to „raudonųjų bulių“ įveikti nepavyko niekam. Kartu galima pripažinti, jog komanda turėjo ir geriausiai skambantį variklį.
Kviečiame pasiklausyti:
2014 – dabar (1.6 litro V6 turbo-hibridas)
Nuo 2014 metų komandos bendrai sutarė ties visiškai naujais hibridinio tipo varikliais. Naujos taisyklės numatė, jog bus naudojami 1,6 litro darbinio tūrio, turbokompresoriniai V6 išplanavimo varikliai su net dvejomis hibridinėmis sistemomis.
Pastarųjų tikslas – generuoti elektros energiją kurią pilotai galėtų lenktynių ir kvalifikacinių važiavimų metu naudoti kaip papildomą galios pliūpsnį jos prireikus. Žinoma, kartu šių variklių tikslas buvo gauti ir kaip įmanoma padidinti variklio darbo naudingumą bei padaryti sportą kiek “žalesnį”.
Nors nemokamų F1 transliacijų Lietuvoje jau nebėra keli metai, sportą atkakliai sekantys fanai puikiai žino, jog šioje bolidų eroje labiausiai dominuoja „Mercedes“ komanda sugebėjusi iškovoti net 7 čempionų titulus per šią erą. Kartu jai atstovaujantis pilotas Lewisas Hamiltonas, po 2020 metų sezono taip pat galėjo džiaugtis savo 7 čempiono titulu.
Vis dėl to, vertinant bolidus grynai pagal garsą, pirmąją vietą ko gero reikėtų su „Honda“ varikliui naudojamame „Red Bull“ ir „AlphaTauri“ komandose.
Kviečiame pasiklausyti:
Pabaigai
Straipsnyje palyginome kaip skambėjo Formulės 1 varikliai skirtingomis eromis. Šiuo metu sportas, kaip ir likusi automobilių industrija žengia ties nauda, taupumu ir vis didesne elektrifikacija, kas tikrai yra suprantama. Tačiau faktas, jog senieji bolidai visuomet turės vadinamąjį „wow“ faktorių, prikaustantį net ir visiškai autosportu nesidominčio žiūrovo dėmesį.