Parkavimo zonos Vilniuje. Ką reikia žinoti apie jas?

Vilniaus mieste nemaža dalis parkavimo zonų yra mokamos, ypač vykstant arčiau miesto centro.

Visai neseniai pasikeitė rinkliavos sistema kai kuriose iš šių gatvių, o kartu bus įvedamas ir naujas kelių ženklinimas.

Apie mokamas stovėjimo zonas vairuotojai pagrindine yra informuojami kelio ženklais, tačiau vis tiek yra būtina žinoti kas ir kokiose zonose galioja.

Šiame straipsnyje – apie pagrindines mokamo parkavimo zonas sostinėje.

Pagrindinės mokamos stovėjimo zonos

Kaip žinia, centro teritorijoje yra 4 pagrindinės mokamos zonos. Šiose zonose yra taikomi skirtingi tarifai bei laikas kada rinkliava yra taikoma.

Šios zonos yra: [toc]

• Mėlynoji zona – nuo Pirmadienio iki Sekmadienio (8-24 val.)
• Raudonoji zona – nuo Pirmadienio iki Šeštadienio (8-22 val.)
• Žalioji zona – nuo Pirmadienio iki Šeštadienio (8-18 val.)
• Geltonoji zona – nuo Pirmadienio iki Šeštadienio (8-20 val.), išskyrus Santariškių gatvę kur zona galioja nuo 8 iki 16 valandos ir Halės turgaus teritoriją, kur zona galioja nuo Pirmadienio iki Sekmadienio nuo 8 iki 20 valandos.

Kokie yra mokamų zonų kainų tarifai?

• Mėlynoji zona: 12 min. – 0.50 €
• Raudonoji zona: 12 min. – 0.30 €
• Geltonoji zona: 10 min. – 0.10 €
• Žalioji zona: 20 min. – 0.10 €.

Parkavimo zonos Vilniuje naujas žemėlapis

(SĮ) Susisiekimo paslaugos žemėlapis.

Ateities pokyčiai zonose

Ne paslaptis, jog Vilniaus savivaldybė nuolatos ieško sprendimų kaip pagerinti išties nelengvą parkavimo situaciją sostinėje.

Šiuo metu skaičiuojama, jog piko metu mieste būna užimta beveik 85 procentai mokamų vietų, o tai situaciją verčia išties chaotiška. Skaičiuojama, jog maždaug penktadalį viso automobilių srauto senamiestyje būtent ir sudaro žmonės ieškantys kur prisiparkuoti.

Kalbant apie konkrečias zonas, iš statistikos vedama, jog maždaug 88 procentai vietų yra užimta piko metu raudonojoje zonoje, 94 procentai – geltonojoje ir maždaug tiek pat žalioje. Tam, kad koreguoti srautus, yra būtina keisti zonų ribas, kad paskirstyti srautus.

Štai dar 2020 metų priimtų pokyčių zonose tikslas yra sumažinti srautus visoms zonoms bent jau 12 procentų. O ateityje nėra atmetami ir kiti pokyčiai.

Kur keliauja pinigai už rinkliavą?

Pasak savivaldybės, visi už rinkliavas surinkti pinigai keliauja į miesto biudžetą. Kaip pavyzdys, per 2018 metus miestas surinko beveik 12,5 milijono eurų rinkliavos. Dalis šių pinigų buvo paskirti automatizuotoms eismo reguliavimo sistemoms ir šviesoforams atnaujinti, taip pat ir pačiai parkavimo rinkliavos sistemai atnaujinti, dviračių bei pėsčiųjų takų įrengimui bei atnaujinimui.

Pasak savivaldybės atstovų, Europinių miestų patirtis rodo, jog eismo sistemos mieste keitimas, būtent rinkliavos aspektu yra ko ne efektyviausias būdas optimizuoti srautus intensyviose miesto zonose.

Kitas dalykas – būtinybė darnaus judumo planui. Skaičiavimais, pagal numatytą strategiją, jau artimiausiu metu turėtų sumažėti laisvos vietos mieste paieška nuo 9 iki 3 minučių. Kartu tie patys pakeitimai rinkliavoje turėtų paveikti ir raudonųjų bei geltonųjų srautų mažinimus kur publikos turėtų sumažėti atitinkamai 13 ir 23 procentais.

Pabaigai

Straipsnyje trumpai aptarėme parkavimo zonas Vilniuje. Galima sakyti, jog praktiškai visa miesto centrinė dalis priklauso tam tikrai rinkliavos zonai, na o pagal dabartinę situaciją pokyčiai yra būtini norint sumažinti srautus.

Džiugu, jog miesto savivaldybė jau turi konkretų planą kaip pagerinti transporto situaciją keičiant principus ir zonų dėl rinkliavos ypatybes.