Kas yra akvaplanavimas? Patarimai vairuotojams esant šlapiai kelio dangai

Akvaplanavimas – tai atvejis kai važiuojant automobiliu dingsta padangos sukibimas su kelio danga, esant itin šlapioms kelio sąlygoms, o tai priveda prie prarastos automobilio kontrolės.

Daugiau patirties turintys vairuotojai su šiuo procesu yra susidūrę ne vieną ir ne du kartus, ir galėtų laisvai pasakyti, jog norint išvengti nemalonaus atsitikimo esant liūtims, būtina kuo didesnė atsarga ir atidumas, kuomet kelio danga yra itin šlapia.

Anaiptol, ne visi laikosi būtiniausių saugos priemonių vairuojant tokiomis sąlygomis. Kiek smarkiau palijus po karštų vasaros dienų, neretai išauga avarijų skaičius, susidaro didelės spūstys mieste ir užsikemša pagrindinės miestų gatvės.

Eismo ekspertai įvardija kelias pagrindines priežastis dėl ko taip atsitinka.

Po žiemos vairuotojai dažnai atsipalaiduoja ir nebevairuoja taip budriai, kai kurie nepasirūpina tvarkingu automobiliu ar geromis padangomis keičiantis sezonui

Tam, kad išvengti nemalonių atsitikimų, būtina žinoti kokių atsargumo priemonių laikytis esant akvaplanavimui.

Šiame tekste mes plačiau aptarsime akvaplanavimo procesą ir jo ypatybes.

Trumpas informacinis video apie akplanavimą (Anglų k.)

Patarimai kaip sukontroliuoti akvaplanuojantį automobilį

Esant šlapiai kelio dangai, automobilį sukontroliuoti taps kur kas sudėtingiau nei įprastinėmis eismo sąlygomis.

Keletas patarimų:

  • Venkite naudoti stabdžius, lėtinkite automobilį atleisdami akseleratoriaus pedalą. Staigus stabdymas esant šlapiai kelio dangai gali sukelti papildomą pavojų automobilio nuslydimui ir prarastai kontrolei. Todėl patartina leisti automobiliu letėti savąja eiga, neišjungus pavaros.
  • Venkite staigių judesių su vairu – staigūs vairo posūkiai, prasta jo kontrolė gali taip pat gali sukelti papildomą pavojų ir apsunkinti automobilio kontrolę. Vairą būtina laikyti tvirtai ir abejomis rankomis.
  • Jei neįmanoma išvengti stabdymo, tai daryti palengva – kaip byloja KET, stabdymas lengvais, pulsuojančiais judesiais užtikrina geresnę automobilio kontrolę esant šlapiai kelio dangai. Tokiu atveju yra mažiau rizikos automobiliui prarasti savo tiesią trajektoriją.
  • Rinkitės saugų greitį – nesvarbu ką rodo aplinkui esantys kelio ženklai, rinkitės tokį automobilio greitį kuris jums atrodo saugiausias toje situacijoje. Rizikuoti avarija ir rimtai sužeidimais esant šlapiai kelio dangai – neverta.

Kaip atpažinti akvaplanavimą?

Akvaplanuojantis automobilis elgsis kiek kitaip nei įprastai.

Jūs pastebėsite:

  • Variklis staiga pagarsės – padangoms praradus sukibimą su keliu, ratai pakils nuo asfalto ir atsiras daugiau variklio sūkių.
  • Vairas taps “lengvesnis” nei įprastai – kitas akivaizdus požymis – laisvesnis vairas. Nesant sukibimui su kelio danga, vairo mechanizmas veikia žymiai prasčiau ir atsiranda slydimo rizika.
  • Pajusite automobilio galą judant nuo vieno šono į kitą – tai ypač jaučiama lengvesnių gabaritų automobiliuose. Važiuojant per apsemtą vietą, neretai pradeda judėti galinė automobilio dalis į abu šonus.

Svarbiausi dalykai kuriais reikia pasirūpinti – geros būklės padangos ir matomumas

automobilio padangosIš pirmo žvilgsnio pažiūrėjus, didžiausią saugaus eismo pavojų esant liūtims kelia pati kelio danga, tačiau tai nėra tiesa. Didžiausias jūsų priešas – prastos automobilio padangos.

Jei turite šviežios būklės padangas kiekvienam sezonu, pokyčių valdant bei stabdant automobilį, net ir esant didelėms liūtims, jūs praktiškai nepastebėsite.

Ką akivaizdžiai pastebėsite, tai kitą dalyką – prastą matomumą.

Net ir vidurdienį, esant intensyviam lietui priešais važiuojančių transporto priemonių matomumas bus sunkesnis, ypač tokiu atveju jei jūsų automobilio stiklas yra subraižytas ar po žiemos prastai veikia valytuvai.

Žinoma, reikia turėti omenyje, jog matomumas suprastėja ne tik jums, tačiau ir kitiems vairuotojams važiuojantiems už jūsų ar gretima eismo juosta. Šiuo atveju patartinta pasirūpinti savo maties matomumu kelyje – gerai veikiančiais artimaisiais žibintais, galinėmis priešrūkinėmis lempomis.

Kitas patarimas kuriuo galėtų pasidalinti labiau patyrę vairuotojai – vengti važiuoti automobiliu greta sunkvežimių ar kitų sunkiasvorių transporto priemonių.

Tokie automobiliai važiuodami per šlapias kelio dangos vietas, labiau taškys vandenį į šalis, kas beveik garantuotai reikš užtiškusį vandenį ant jūsų stiklo ir atitrauktą svarbų dėmesį nuo kelio. Jei kito pasirinkimo nėra, būkite itin budrūs važiuodami greta tokių automobilių.

Galiausiai matomumas automobilyje gali pablogėti ir iš vidaus. Po lietaus sušlapę drabužiai automobilyje kels rasą, todėl būtina pasirūpinti oro kondicionieriumi kuris sausintų ir taip efektyviai pašalintų drėgmę. Jei drėgmė iš vidaus šalinasi prastai, arba nepakankamai, patikrinkite oro filtro būklę autoservise, greičiausiai atėjo metas jį pakeisti.

Kaip pasirinkti saugiausias padangas šlapiai kelio dangai?

 

padangu reitingai

Europos sąjungoje jau kurį laiką vertinami naujų padangų komplektų efektyvumas skirtingomis eimos sąlygomis. Viena iš sąlygų kurias turi atitikti aukštos klasės padangos – sukibimas esant šlapiai kelio dangai.

Testuojant padangas joms yra nustatomas tam tikras sukibimo reitingas nuo A iki G, o ryškia strėlyte yra pažymimas tas reitingas kuriam padanga yra priskiriama.

Kiekvienas reitingas skiriasi maždaug 2,5 metro stabdymo keliu (daugiau nei pusė automobilio), laikant, jog automobilio stabdžiai veikia gerai ir skiriasi tik pačios padangos stabdant kai šlapia ir kai yra važiuojama 80km/h greičiu.

A lygio padangos sustos maždaug 15-18 metrų anksčiau nei žemiausios kategorijos “G” padanga.

ES padangų reitingai šlapiai kelio dangai ir stabdymo kelio palyginimas

Šlapios dangos sukibimo reitingas Stabdymo kelias važiuojant 80km/h
A 76 m
B 78,5 m
C 81 m
D 83,5 m
E 86 m
F 88,5 m
G 91 m

Taigi, investuoti į aukštos klasės padangas tikrai apsimoka, vardan saugumo.

Atsarga ir budrumas gėdos nedaro

Važiuojant itin šlapiomis sąlygomis, kaip ir kitose ekstremaliose situacijose yra itin svarbi gera vairuotojo reakcija į susidariusias kliūtis kelyje. Kitaip tariant, būtina užtikrinti, jog jūs visuomet liekate automobilio kontrolėje.

Tokios sistemos kaip automatinė greičio palaikymo kontrolė (kruizas) čia kels nereikalingą papildomą pavojų ir didins akvaplanavimo riziką. Susidarius baloms, būtina užtikrinti, jog jūs patys judesiais vairu ir pedalais spręsite kaip automobiliui elgtis tam tikroje situacijoje.

100 procentinis akvaplanavimo išvengimas nėra įmanomas, tačiau būnant atididžiam, tvirtai valdant vairą ir pedalus, vengiant važiavimo per gilias balas, galima sumažinti tokios situacijos susidarymą.

Kaip jau minėjome prieš tai, didelę įtaką automobilio elgsenai esant šlapioms sąlygoms turi automobilio padangos ir jų protektoriaus gylis. Labiau nudilusios ir netinkamai eksploatuojamos padangos kels bėdų net ir važiuojant per nedidelę vandens balą.

Tuo tarpu gilų raštą turinčios, aukštos kokybės padangos tu tuo bus geresnis sukibimas su asfalto danga. Norint išvengti viso to, būtina reguliariai tikrinti savo automobilio padangų būklę.

Paskęsti baloje – labai realus scenarijus automobiliui

Gilios balos galinčios sukelti rimtų bėdų jūsų automobiliu egzistuoja ne tik greitkeliuose. Lietuvoje vis dažniau sulaukiame liūčių kuriose patvinsta pagrindinės miestų gatvės patvinsta. Važiuojant per gilų vandenį jūs rizikuojate tiesiogine to žodžio prasme paskandinti savo automobilį.

Patekęs į variklį, vanduo sukelia hidrosmūgį, kas neretai reiškia kapitalinį variklio remontą ir tūkstančius siekiančias išlaidas.

Vengti apsemtų vietų po lietaus – principas kurį akcentuoja ir skatina eismo specialistai. Jeigu abejojate, kad automobilis galės įveikti priešais esančią kliūtį, geriau sustokite ir nerizikuokite, net ir tuo atveju kai už jūsų virtinė piktų automobilių vairuotojų.

Jeigu kas nors labai skuba, verčiau jau jiems leisti įveikti apsemtą kelio dangos vietą, tokiu būdu ir jūs galėsite pamatyti kokio gylio balos iš tikrųjų yra priešakyje. Paprastai kaip orientyrą galima panaudoti ir gatvės bordiūrą – jeigu jis neapsemtas, duobė bus negili, jei jo nesimato – geriau nerizikuoti savo automobilio “sveikata”.

Kalbant apie patį važiavimą, balą priekyje visuomet geriau įveikti nedideliu, bet pastoviu greičiu. Staigai stabdant ar važiuojant nepastoviai, jūs rizikuojate sukelti nereikalingą vandens bangavimą kas taip pat gali atnešti vandens į variklį.

Pravažiavus kliūti patartina elgtis remiantis KET patarimais – patikrinti ir leisti išdžiūti automobilio stabdžių sistemai.

Pabaigai

Aptarėme akvaplanavimą ir jo ypatybes. Nors lietingų dienų ir šio efekto automobiliui visiškai išvengti neįmanoma, tokios priemonės kaip geras protektoriaus gylis padangose, atidumas, saugumas ir tinkama automobilio kontrolė galite užtikrini sėkmingą kelionę net kai kelio dangos yra labai nepalankios vairuotojui.

Likite saugūs.