Įdomu. Kaip skaičiuojami atstumai tarp miestų?
Ar kada susimąstėte kodėl atstumas nuo Vilniaus iki Kauno yra būtent 103 kilometrai, o ne daugiau ar mažiau?
Dar visai neseniai viešumoje kilo šurmulys dėl besikeičiančių centrinio pašto būstinių adresų abiejuose miestuose.
Buvo manoma, jog persikėlus kažkuriam iš jų reikės iš naudo perskaičiuoti atstumus tarp šių didmiesčių.
Anaiptol, juk atstumas tarp miestų yra skaičiuojamas matuojant atstumą tarp centrinių paštų, tiesa? Pasirodo, kad ne. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai nusprendė visiems laikams paneigti šį mitą.
Atstumai pagrindiniuose šalies keliuose yra skaičiuojami pagal konkretaus kelio ilgį.
Paaiškino atstumų žymėjimus keliuose
Kaip skaičiavimų pavyzdį direkcijos atstovai įvardijo A2 kelią.
Vairuotojai žino, jog juo yra vykstama nuo Vilniaus iki Panevėžio. Pats kelias prasideda nuo Šventaragio gatvės ir Gedimino prospekto sankryžos ir tęsiasi iki pat Ramygalos ir Vilniaus gatvės sankryžos esančios Panevėžyje.
Važiuojant šiuo keliu iš Vilniaus į Panevėžį, dešinėje pusėje esantys kelio ženklai su skaičiais reikš atstumą likusį iki A2 kelio pabaigos.
Kitas pavyzdis – atstumas nuo Vilniaus iki Klaipėdos.
Jis yra matuojamas nuo sostinėje esančios Geležinio Vilko gatvės iki Herkaus Manto gatvės uostamiestyje. Tai – A1 kelio pradžia ir pabaiga.
Tokie matavimai esą galioja kiekvienam Lietuvoje esančiam keliui, o jie turi fiksuotą pradžios ir pabaigos tašką.
Na, o atstumai vietinės reikšmės keliuose beveik visada yra skaičiuojami pagal ribas tarp gyvenviečių.
Žemėlapiai internete atstumus skaičiuoja savaip
Pasižvalgius po „Google Maps“ programėlę greitai tampa aišku, jog atstumai tarp miestų čia tikrai nėra skaičiuojami pagal centrinių paštų būstines. Kaip atkarpos pradžią „Google“ žemėlapis įvardija sankryžą tarp Vilniaus gatvės ir Gedimino prospekto Vilniuje, o pabaigą – sankryžą tarp Jeruzalės ir E. Ožeskienės gatvių Kaune.
Tiesa, štai „Maps.lt“ platformoje kai kurie maršrutai būtent ir yra paremti centrinių paštų lokacijomis. Tai pasimato planuojant maršrutą nuo Vilniaus, kai sistema automatiškai distancijos pradžią nustato nuo centrinio pašto esančio Gedimino pr.7.
Pasak platformos kūrėjų atstovų, „Maps.lt“ neturi vienos bendros metodikos atstumams tarp miestų skaičiuoti. Kartais gyvenvietės centras gali būti tankiausiai apgyvendinta miesto vieta, kitur tai gali būti geografinis centro taškas, o kartais ir centrinio pašto pastatas.
Jų teigimu, net ir pasikeitus pašto adresams, atstumai tarp miestų tikrai nesikeis ir išliks tokie patys kaip prieš tai.
Kaip atsidaro mitas, jog skaičiuojami atstumai tarp paštų?
Pasak istorijos tyrinėtojų, toks miesto atstumų skaičiavimo būdas iš esmės netekos prasmės dar XIX amžiuje, kuomet carinės Rusijos valdžia siekė suvienodinti tarifus siuntų gabenimui nepaisant atstumo.
Esą distancijos tarp pašto pastatų žmonėms išliko tik kaip bendras orientyras, kadangi atėjus industrializacijos amžiui nuolatos keitėsi siuntų gabenimo maršrutai, buvo plečiamas kelių ir aplinkelių tinklas.
Pasak istorikų, toks skaičiavimas galėjo atsirasti dar pirmykščių paštininkų dėka, maždaug XVI amžiuje, Žygimantui Augustui įrengus pirmąjį mūsų šalyje pašto maršrutą. Esą paštą gabenantys žmonės būtent ir orientavosi atstumais tarp jiems aktualių pastatų.
Panašu, jog net ir keičiantis centrinių pašto pastatų lokacijai, gyventojams dėl atstumų nerimauti nėra reikalo, kadangi dauguma platformų šios žymės jau senai nebenaudoja.
