Atlyginimų ir kainų sprintas - kas toliau?
Ekonomika pastaruoju metu auga, šalies subjektams skolinantis ir godžiai vartojant ateities sąskaita. Tačiau ekspertams vis didesnį rūpestį kelia algų ir kainų spiralė: didesnės darbo jėgos sąnaudos kelia gamintojų kainas, o jos augina vartojimo kainas.
Pavasariui prognozavę dviženklę infliaciją, bankininkai jau kiek santūresni, tačiau, iš esmės, gerų naujienų nesitiki. Brangstančios susisiekimo, komunalinės paslaugos, maisto produktai toliau mažina gyventojų perkamąją galią ir taupymo grąžą. Kylančios dujų ir elektros kainos augina daugumos įmonių gamybos sąnaudos. Ilgainiui tai - taip pat netiesiogiai guls ant vartotojų pečių.
Aurelija Simutis
TRANSPORTAS
(spec. numeris - oro rinkai)
Šengenui pasirengę
Lietuva į Šengeno šalių erdvę įstojo pernai gruodį. Tačiau buvo panaikinta tik vidinių sausumos ir jūrų sienų kontrolė, oro sienų - liko galioti iki 2008 m. kovo pabaigos. Nors ne visi oro uostai vienodai pasirengę artėjantiems reikalavimams, tačiau tikina, kad numatytu laiku nesklandumų nekils ir jie taip pat įžengs į Šengeno erdvę.
Lietuvos oro uostuose, kaip ir kituose šalies pasienio objektuose, parengiamieji darbai pagal Šengeno priemonės programą turėjo būti baigti iki pernykščio spalio. Pasak dabartinio Vidaus reikalų ministro Regimanto Čiupailos, ES ekspertai pernai rugsėjį atlikę patikrą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU), teigiamai įvertino bendrą šalies oro uostų pasirengimą, o Vilnius net gavo geriausią įvertinimą. Palangos ir Vilniaus oro uostų terminalų rekonstrukcijos buvo baigtos laiku, tačiau ilgiau užsitęsė naujojo keleivių terminalo statybos Kauno oro uoste. Visgi, tiek aukščiausi valdininkai, tiek ir oro uostų atstovai demonstruoja tvirtą įsitikinimą, kad visi šalies oro uostai nustatytu laiku atitiks Šengeno teisyno reikalavimus.
Evaldas Gelumbauskas
Oro uostai skleidžia sparnus
Šiemet didžiosios oro bendrovės jau pristatė naujus nuolatinius ir sezoninius oro marštutus. O šalies oro uostai sulaukė naujų skrydžius siūlančių įmonių susidomėjimo. Skrydžių rinka kyla, - daugėja žaidėjų ir stiprėja konkurencija.
Auganti gyventojų perkamoji galia, besiplečiantys politiniai ir verslo ryšiai, populiarėjantis turizmas - didina skrydžių poreikį. Savo ruožtu oro bendrovės, atsižvelgdamos į klientų poreikius, siūlo įvairesnį skrydžių pasirinkimą ir atnaujina lėktuvų parką.
Anželika Giedra
Transatlantiniai skrydžiai: dangus atsivėrė
Nuo š. m. kovo 30 d. Europos Sąjungos ir JAV lėktuvai galės laisvai skraidyti tarp JAV ir bet kurios ES šalies. Tikimasi, jog kovą įsigaliojus Open Skies (Atvirojo dangaus) sutarčiai sumažės ne tik transatlantinių skrydžių bilietų kainos, bet ir padaugės keleivių.
Pagal Atvirojo dangaus susitarimą, kuris buvo pasirašytas Europos Komisijoje dar 2007 m. balandį, ES bendrovių lėktuvai galės skraidyti į JAV iš bet kurios ES šalies ar kitos Europos aviacinės erdvės valstybės (per ES šalis). Tuo tarpu JAV bendrovių lėktuvai galės skraidyti į bet kurią ES valstybę iš JAV arba per JAV iš bet kurios kitos šalies. Valstybės negalės reguliuoti nei bendrovių ar pervežamų keleivių skaičiaus, nei bilietų kainų. Savo ruožtu krovininiams ES lėktuvams numatoma leisti skraidyti ir tarp JAV bei trečiųjų šalių. Sutartis taip pat liberalizuos bendrovių įsigijimą ES bendrovės galės laisviau įsigyti JAV oro kompanijų, o JAV bendrovės ES oro bendrovių akcijų. Tiesa, JAV nesutiko leisti Europos bendrovėms įsigyti daugiau kaip ketvirtadalį JAV oro kompanijų akcijų, suteikiančių balso teisę. Susitarimas taip pat leis susijungusioms ES avialinijoms neprarasti ankščiau turėtų skrydžių į JAV teisių. Vis dėlto Europoje apgailestaujama, jog JAV nepakankamai atveria savo rinką ES šalių vežėjai neturės teisės skraidinti keleivių iš vieno JAV oro uosto į kitą.
Anželika Giedra
RYŠIAI
Galimybės naudotis mobiliaisiais lėktuvuose
Lėktuvas buvo viena paskutiniųjų zonų, kuriose drausta naudotis mobiliaisiais telefonais. Tačiau pasaulinės oro bendrovės laužo šį draudimą ir ieško galimybių pasiūlyti keleiviams nevaržomo naudojimosi mobiliais galimybes.
Lėktuvu skrendantiems žmonėms gerai pažįstamas reikalavimas išjungti mobiliuosius telefonus prieš pakylant ir neįjungti jų viso skrydžio metu. Teigiama, kad lėktuvo salone veikiantys mobilieji telefonai gali sukelti trukdžius jautriai lėktuvų navigacinei įrangai. Dėl to esą gali sutrikti orlaivio valdymas. Tačiau yra ir priešingai manančių ekspertų, tvirtinančių, kad mobilieji telefonai negali pakenkti ryšių įrangos darbui.
Evaldas Gelumbauskas
Karpo mobiliojo ryšio operatorių pajamas
ES informacinės visuomenės ir žiniasklaidos komisarė Viviane Reding pastaruoju metu tapo tikru Europos mobiliojo ryšio operatorių siaubu. Privertusi apriboti tarptautinio tarptinklinio bevielio ryšio tarifus, ji nusitaikė ir į trumpąsias žinutes, mobiliojo interneto paslaugas, sujungimo mokestį ir pokalbio trukmės skaičiavimo metodiką.
Europos Komisijos duomenimis, bevielio ryšio vartotojams Europoje dažnai tenka mokėti už pokalbius iki 20 proc. daugiau negu jie realiai prakalba telefonu, nes pokalbių kaina skaičiuojama pagal minutės tarifus. Tarptautinio tarptinklinio bevielio ryšio tarifus jau apribojusi EK šį kartą nusitaikė į pokalbių kainos apskaičiavimą taikant minutės tarifus. Komisijos teigimu, vartotojo skambučio trukmė gali siekti vos 20 sekundžių, tačiau jam gali tekti mokėti kaip už visą minutę trunkantį pokalbį. Esą tokiu būdu mažmeniniu lygiu skirtumas tarp minučių, už kurias išrašoma sąskaita, ir kalbėtų minučių paprastai siekia apie 20 proc.
Evaldas Gelumbauskas
.asia ant prekystalio
Prasidėjo karštligiška kova dėl priesaginio domeno .asia, pirmojo tokio pobūdžio internetinio adreso šiam regionui. DotAsion kompanija, prižiūrinti šios interneto vardo zonos vartotojų registraciją, tikisi didelio Azijos interneto vartotojų susidomėjimo ir laukia gausaus registracijų bumo. Dalis specialistų susirūpinę staigiu naujų domenų atsiradimu pastaraisiais metais. Kitų nuomone, kompanijos, įsigydamos domenus, daugiau siekia išsaugoti savo prekės ženklus nei reklamuoti bendrovę.
Domas Dėdinas EKOLOGIJA Švariame danguje žalieji skrydžiai.
Švaraus dangaus projektą pradėjusi įgyvendinti Europos Komisija siekia iki 2020 m. trečdaliu sumažinti išsivysčiusių šalių į aplinką išmetamų dujų kiekį. Pirmosios eko kregždės jau sklando virš Atlanto vandenyno.
Aviacijos sektoriui teks įveikti milžiniškas problemas siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Oro transportas taip pat yra vienas pagrindinių išorinio triukšmo šaltinių. Kita problema: aeronautikos pramonė susiduria su vis stiprėjančia pasauline konkurencija. Siekdama įveikti šiuos nelengvus uždavinius Europos Sąjunga nusprendė sukurti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę, vienijančią pagrindinius Europos aeronautikos pramonės ir mokslinių tyrimų pasaulio atstovus. Projektu, kurio biudžetas sudaro 1,6 mlrd. eurų, siekiama kurti pažangias technologijas, kurios būtų diegiamos į modernius ekologiškus orlaivius.
Anželika Giedra TECHNOLOGIJOS Nauja mokėjimo kortelių technologijų era
Didieji pasaulio bankai ir mokėjimo kortelių gamintojai skelbia karą gryniesiems pinigams ir čekiams bei kuria mokėjimo kortelių technologijas, leidžiančias greitai ir efektyviai atsiskaityti net ir už smulkius pirkinius.
Atsiskaitymai naujos kartos bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis sparčiai populiarėja JAV, Azijoje, o bandomieji projektai įgyvendinami ir Europoje. Tačiau į Lietuvą naujausios mokėjimo kortelių technologijos įžengs dar negreitai.
Pastaraisiais metais atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis tampa vis populiaresni visame pasaulyje, kortelių naudojimas kiekvienais metais didėja, tačiau atsiskaitymuose už smulkius pirkinius (pvz. greito maisto restoranuose, kino teatruose, sporto salėse, transporte ir pan.) iki šiol vyrauja grynieji pinigai.
Evaldas Gelumbauskas
2008 m. lyderių naujovės
Vasario viduryje Barselonoje (Ispanija) kasmetiniame Mobile World Congress" renginyje pristatyti didžiausių mobiliųjų telefonų gamintojų nauji produktai. Žurnalas Kelias pristato pagal mobiliųjų pardavimą Lietuvoje lyderiaujančių Nokia, Samsung ir SonyEricsson naujienas.
Evaldas Gelumbauskas
|
