Lapkričio 19 d. Briuselyje buvo patvirtintas Lietuvos ir Švedijos jūrų greitkelio projekto dalinis finansavimas iš ES lėšų. Lietuvos ir Švedijos Vyriausybės skiria daug dėmesio Jūrų greitkelių koncepcijos tobulinimui bei įgyvendinimui. Įgyvendinant šią koncepciją, Baltijos jūros regiono Jūrų greitkelių projektas Klaipėda–Karlshamnas buvo pateiktas Europos Komisijai pagal 2008 m. balandžio 25 d. paskelbtą  kvietimą teikti paraiškas dėl jūrų greitkelių projektų finansavimo iš Transeuropinių transporto tinklų (TEN–T) 2007–2013 m. daugiametės darbo programos.

Lietuvos ir Švedijos Vyriausybės gavo informaciją, kad bendram projektui Klaipėda–Karlshamnas skirtas dalinis apie 5 mln. eurų finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų. Pagrindiniai projekto tikslai – pagerinti abiejų uostų infrastruktūrą užtikrinant intermodalinio transporto koridoriaus Skandinavija–Rytų Europa–Juodosios jūros regionas plėtrą. Įgyvendinus šį projektą padidės ir transporto koridoriaus tarp Lietuvos ir Švedijos efektyvumas.

„Džiugu, kad šį Lietuvos ir Švedijos jūrų greitkelių projektą patvirtino Europos Komisija. Tai reiškia, kad transporto koridorius Klaipėda–Karlshamnas pripažintas vienu svarbiausių Baltijos jūros regione ir visoje Europos Sąjungoje. Tai taip pat patvirtina didėjančią efektyviai veikiančių transporto koridorių Baltijos jūroje svarbą bei ypatingą šio koridoriaus reikšmę mūsų valstybėms ateinančiais metais,“ – bendrame komentare pareiškė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius ir Švedijos susisiekimo ministras Åsa Torstensson. Tačiau, Algirdas Butkevičius apgailestauja dėl to, kad numatytas žemkasės įsigijimas Klaipėdos uostui pripažintas netinkamomis išlaidomis, dėl ko sumažinta pasiūlymo parama.  

Kelias