|
Europos
Audito Rūmai išspausdino metinę ataskaitą , kurioje skandalas - jau
keturioliktus metus iš eilės pripažįstama, kad daugelyje išlaidų
sričių Europos Sąjungos ataskaitos nėra švarios. Auditoriams
užkliuvo net šeši milijardai eurų, kurie buvo išmokėti projektams
Bendrosios žemės ūkio politikos ir Struktūrinių fondų programos srityse.
Tai
didžiausia suma, kada nors nurodyta auditorių ataskaitoje. Praeitų metų
išlaidose esminių klaidų aptikta 54 proc. struktūrinių fondų projektų
ir 31 proc. subsidijų žemės ūkiui.
ES lėšų skirstymas sudaro
prielaidas piktnaudžiavimams, kurių nepadeda išvengti net tariamai
griežtos lėšų panaudojimo taisyklės. Organizacija Open Europe paskelbė
žadą atimantį dokumentą, kuriame surašyta 100 ES lėšų švaistymo ir
sukčiavimo pavyzdžių . Štai kelios graudžiai juokingos istorijos:
-Vienas
Italijos dantistas naudojo ES lėšas, pirkdamas Ferrari Testarossa (apie
200 000 eurų), Formulės 1 bolidą bei dar 55 prabangius automobilius,
kuriuos jis laikė sandėliuose. ES pinigus jis gavo sugalvojęs saulės
baterijų verslą, kuris niekad taip ir neišvydo dienos šviesos. Šis
dantistas dalyvavo didelėje, 80 milijonų eurų vertoje sukčiavimo
schemoje, kur keturios įmonės ketverius metus naudojo ES lėšas
įvairiems prabangiems daiktams pirkti, pvz. automobiliams, motociklams
bei jachtoms.
-Hull mieste esantis viešasis tualetas buvo
koofinansuotas iš Europos Regionės Plėtros Fondo. Europos Komisijos
tinklalapyje šis tualetas aprašytas kaip laimintis apdovanojimus, o
šios subsidijos tikslas yra tariamai skatinti regiono konkurencingumą.
-Vieno
Italijos politiko Giancarlo Giorgetti žmona Laura Ferrari Giorgetti
buvo jodinėjimo mokyklos savininkė. Jos vyras jodinėjimo mokyklai gavo
400 000 eurų ES lėšų. Tačiau siekiant atitikti finansavimo skyrimo
kriterijus, Laura išpūtė žmonių, lankančių jodinėjimo kursus
neįgaliesiems skaičių. Kartu su kitomis dvejomis kolegėmis, ji
reguliariai padirbinėdavo parašus, kad turėtų pakankamą studentų
skaičių, atitinkantį finansavimo reikalavimus.
-Europos
Krepšininkų Asociacija gavo 68 320 eurų studijai apie profesionalių
krepšininkų darbo sąlygas Europos Sąjungoje atlikti.
Prisidengiant
skambiais konkurencingumo skatinimo šūkiais, pinigai buvo panaudojami
su sveiku protu prasilenkiantiems projektams (kitaip tariant, pinigai
paprasčiausiai buvo nuleidžiami į tualetą).
Pirmą kartą
istorijoje auditoriai pateikė teigiamas išvadas dėl pačios Komisijos
finansinės ataskaitos. Tačiau kai kurie ekspertai pažymi, kad teigiamos
išvados buvo padarytos dėl politinio spaudimo, mat Komisija buvo
užsibrėžusi iki 2009 m., kuomet vyks Europos Komisijos narių rinkimai,
gauti Komisijos finansinės ataskaitos patvirtinimą.
Tačiau net
ir tiksli buhalterija neatspindi didžiausios ES biudžeto problemos. Tai
visų ES mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas, o kartais tiesiog
neefektyvus lėšų panaudojimas. Valdžia yra nepajėgi išmatuoti tam tikro
projekto poreikio arba naudos, o tai ir yra sisteminė ES biudžeto
problema. Kruopštaus ES finansuojamų projektų vertinimo nepakanka, o
projektų efektyvumas visada gali būti ginčytinas kas vienam
vertintojui atrodo puiki idėja, kitam pasirodys pinigų švaistymu.
Auditas
gali išsiaiškinti įžūlius sukčiavimus arba akivaizdų lėšų švaistymą,
tačiau apie kitus projektus, kurie finansavimo kriterijus formaliai
atitinka, jis nieko pasakyti negali. Todėl neatmestina, kad
neefektyvaus lėšų panaudojimo, tad ir tiesioginės skriaudos ES
gyventojams, mastas yra dar didesnis, negu parodo auditas. Negalima
pamiršti, kad be projektų finansavimo ir tiesioginių subsidijų žemės
ūkiui, ES taiko daug rinkos reguliavimo priemonių, kurios tiesiogiai
skriaudžia ES vartotojus, kadangi tos priemonės dibtinai palaiko
aukštas maisto produktų kainas. Pirmiausia tai maisto produktų importo
tarifai ir kvotos (sukeliantys galutinio vartojimo kainas bei
neleidžiantys trečiojo pasaulio šalims parduoti savo produktų
Europoje), vidinės produkcijos pertekliaus supirkimas, kuris neleidžia
kainoms kristi žemiau nustatyto lygio. Tad ką gi lėšų švaistymas arba
sukčiavimas pasako apie ES biudžetą? Kai kas teigs, kad kalti tik tie
žmonės, kurie apgaudinėja ES ir tokiu būdu pasisavina mokesčių mokėtojų
pinigus. Tačiau kodėl toks lėšų švaistymas vyksta iš metų į metus?
Auditoriai kasmet aptinka netoleruotinai aukštą nelegalių ir klaidingų
projektų lygį, tad argi tai ne pakankamas signalas Europos Komisijai,
kad laikas nustoti švaisčius pinigus?
Juk kalba eina apie
didžiules sumas. Šių metų Europos Sąjungos biudžetas sudaro 129
milijardus eurų, iš jų 41 mlrd. eurų skiriama žemės ūkiui, 11 mlrd.
eurų konkurencingumui, 47 mlrd. eurų sanglaudai. Prisimenant, kad
auditoriai esminių klaidų aptiko trečdalyje tirtų žemės ūkiui skirtų
lėšų, galima daryti prielaidą, kad 13 mlrd. eurų panaudojimo
efektyvumas yra abejotinas.
Šiemet į ES biudžetą pervedėm virš
milijardo litų, tad ES biudžeto lėšų švaistymas ir mūsų visų
mokesčiais sumokėtų pinigų švaistymas. Ir kuomet mums sakoma, kad nėra
kito būdo Lietuvos biudžeto pajamoms surinkti ir būtinoms išlaidoms
finansuoti išskyrus mokesčių didinimą prisiminkit, kad būtinai
atsiras gudruolis, sugebėsiantis iš mūsų sunkiai uždirbtų, bet
mokesčiais atimtų pinigų suremontuoti tualetą arba nusipirkti Ferrari. Nuoroda į šaltiniį
|
