Klaipėdos architektai, projektuojantys komercinius statinius jūrų uoste, norėtų, kad uosto statiniai verslininkams neužgoštų jūros ir marių vaizdų.

Klaipėdos krovos kompanijos bendrovės „Bega“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis įtaria, kad Klaipėdos architektai proteguoja savo užsakovus ir kėsinasi į vienintelį šalies jūrų uostą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Vilniaus apygardos administracin
iam teismui apskundė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą, pritariantį žemės sklypo Nemuno g. 2 detaliajam planui, ir reikalauja jį naikinti.

Šioje teritorijoje ir veikia sparčiai krovos apimtį didinanti kompanija „Bega“.

Teismui skundžiama, esą rengiant „Begos“ detalųjį planą nebuvo laikomasi patvirtintos valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarkos, o tariamai padidėjus kompanijos sanitarinei apsaugos zonai kaimynystėje nebus įmanoma statyti naujų komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatų.

Inspekcija į teismą kreipėsi po Klaipėdos architektų sąjungos (KAS) raginimų panaikinti šį detalųjį planą.

KAS neseniai savo pirmininke perrinko Ramunę Staševičiūtę. Šios architektės bendrovė „Pilis“ rengia bendrovės „Minijos centras“ detalųjį planą.

Pastarosios bendrovės įsigytas žemės sklypas, kuriame ketinama statyti su uosto veikla nieko bendra neturintį prekybos centrą, yra rezervinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje ir ribojasi su „Begos“ nuomojamu sklypu. Tai leidžia A. Kuzmarskiui įtarti, kad R. Staševičiūtė, užsimojusi prieš jo vadovaujamą bendrovę, gina užsakovo interesus.

„Planui nei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus specialistai, nei Klaipėdos miesto tarybos nariai priekaištų neturėjo, tad jis buvo patvirtintas, – stebisi A. Kuzmarskis. – Manau, kad tokio sprendimo priežastis kita.

Pastaruoju metu į paviršių vis akivaizdžiau prasiskverbia tam tikrų nekilnojamojo turto verslininkų ir miesto architektų suderinta kampanija, kurios tikslas – diskredituoti uostą ir uoste dirbančias kompanijas, prie kurių šliejasi komerciškai patrauklios teritorijos. Juk ir mūsų planas apskųstas ne Klaipėdos, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui.“

Krovos kompanijos vadovas taip pat tvirtina, jog architektų rūstybę galėjo užsitraukti todėl, kad nesamdė nė vieno iš jų klano atstovų, o pasirinko mažai žinomą projektavimo firmą.

„Prisidengiant sąjungos vardu architektams patogu ginti į Klaipėdą besiveržiančių užsakovų interesus. O jiems patiems, kitaip nei valstybės tarnyboje, nereikia derinti privačių ir viešųjų interesų. Argi niekam nekeista, kad KAS valdyboje, Etikos komisijoje, Ekspertų taryboje galime pamatyti tų pačių asmenų pavardes?“

R. Staševičiūtė tvirtina, kad uostas yra strateginės reikšmės objektas, o jų planavimą gali organizuoti tik valstybinės žemės valdytojas, kitaip tariant – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD).

Be to, „Begos“ teritorijos detalusis planas „neintegruotas į bendrą miesto plėtrą“ ir prieštarauja miesto bendrajam planui.

„Jei kompanija yra netoli miesto centro, kodėl nebūtų galima visų sandėlių suprojektuoti kitaip, juk ir technologinė linija galėtų būti graži, nes yra matoma tiek iš miesto, tiek iš marių pusės ir reprezentuoja mūsų miestą?

Jų detalusis planas atliktas neprofesionaliai, atrodo, kad jį braižė architekto kvalifikacijos neturintys žmonės“, – aiškina R. Staševičiūtė.

A. Kuzmarskis atsikerta, kad „Bega“ žemės sklypo Nemuno g. 2 detalųjį planavimą organizavo turėdama raštišką KVJUD įgaliojimą.

Lietuvos žinios