Klaipėdos viešajam logistikos centrui bus rezervuota 340 hektarų teritorija. Ji tęsis palei kelią į Kairių poligoną prieš miesto trečiosios vandenvietės teritoriją. Nuotraukoje, kuri daryta iš kosmoso, matyti, kad daugiau nei pusę Logistikos centrui rezervuotos teritorijos sudarys miškas. Tai jau sukėlė miškininkų nepasitenkinimą.

Dėl vienintelės Logistikos centro vietos susitarta balandžio 30 dieną, kai Klaipėdoje lankėsi susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Iki tol buvo svarstomi keli variantai.

„Dėl tos teritorijos buvo aštroka diskusija. Netgi buvo siūloma Logistikos centrui ieškoti kitų vietų. Tačiau šalia Klaipėdos nebėra kelių šimtų hektarų laisvų teritorijų“, - tikino A.Butkevičius.

Logistikos centrui numatoma vieta yra prie gerų išvažiavimo kelių. Netoli jo būtų „Draugystės“ geležinkelio stotis. Tarp Logistikos centro teritorijos ir „Draugystės“ geležinkelio stoties ateityje numatyta tiesti pietinį Klaipėdos uosto išvažiavimo kelią. Jis išeis tiesiai į Šilutės ir Klaipėdos kelią.

Susisiekimo ministras minėjo, kad teritoriją Logistikos centrui jau reikėjo rezervuoti prieš 2-3 metus. Nors Klaipėdos miesto planuose teritorijos Kairių poligono link ir buvo numatytos pramoninei veiklai, tačiau į jas, kol trejus metus buvo ruošiamas miesto Bendrasis planas, sugebėjo įkelti koją verslininkai. Todėl, tikimasi, kad kuriant Logistikos centrą prisidės ir dalis privačių teritorijų. Jas valstybei reikės išpirkti. Iš viso Logistikos centras turėtų apimti apie 500 hektarų.

Dabar, kai sutarta dėl teritorijos, bus rengiamas Vyriausybės nutarimo dėl jos rezervavimo projektas. Po to daromas teritorijos detalusis planas, Poveikio aplinkai studija, techninis projektas. Statybos galėtų prasidėti maždaug po pusantrų ar dvejų metų.

Valstybė sutvarkytų šio centro infrastruktūrą – įrengtų kelius, įvairių komunikacijų linijas. Logistikos centro veiklai reikalingų sandėlių statyba užsiimtų privačios kompanijos.

Pradžioje Logistikos centrui būtų parengta 120 hektarų teritorija. Klaipėdos viešajam logistikos centrui įrengti Iš ES lėšų numatyta 100 mln. litų. Pinigų taip pat skirtų ir valstybė.

A.Butkevičius mano, kad Logistikos centras Klaipėdoje ypač reikalingas, nes be jo sunkiai įsivaizduojamas spartus tolesnis uosto plėtojimas. Ministras įsitikinęs, kad modernus Logistikos centras padėtų pritraukti krovinių iš Kinijos ir Singapūro. Logistikos centre kroviniai būtų ne tik saugomi, bet ir komplektuojami.

Logistikos centro svarbą akcentavo ir Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.

„Klaipėdos uostas šiandien yra konteinerių krovos lyderis. Nuo 2003 metų ji pati sparčiausia tarp regiono uostų. Negalime į tai nekreipti dėmesio. ES uostai yra perkrauti, todėl ieško sparčių fiderinių išėjimų. Logistikos centrų vystymas yra viena iš tokių galimybių. Transporto srautai sparčiai auga ir Lietuvoje. Atskirose magistralėse net iki 50 procentų per metus“, - akcentavo A.Vaitkus.

Klaipėdos logistikos centro kūrimu pavesta rūpintis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Šios institucijos vadovas Sigitas Dobilinskas tikino, kad vystant Logistikos centrą miškas nebus kertamas. Teritoriją kartu su mišku numatoma rezervuoti tik todėl, kad tai paskutiniai valstybės laisvi plotai.

Vidmantas Matutis