Dažniausiai pasitaikančios avarijos – tai susidūrimai iš užpakalio. Beveik visada tokiais atvejais kaltas būna tas, kuris trenkiasi, o streso ir problemų paskui su kaupu pakanka abiem pusėms.

Nemaloniausias dalykas tokiuose eismo įvykiuose yra netikėtumo efektas: juk nė vienas nelaukiame ir nesitikime, jog mums dabar stuktels. Bet galime bent pabandyti nors kiek apsisaugoti nuo tokios galimybės.

Pirmiausia, sustoję prie šviesoforo, nenukelkite kojos nuo stabdžio pedalo. Ryškiai raudona žibintų šviesa – puikus įspėjantis signalas visiems, kurie važiuoja paskui jus (ypač tai aktualu naktį, kai paprastos gabaritinės šviesos gali būti nepakankamai „informatyvios“ važiuojantiesiems iš paskos). Sako, tokia jau ta mūsų, vairuotojų, psichologija: vos išvystame raudoną šviesą, iš karto, gal net pasąmonės lygmeniu, imamės visų priemonių, kad tik išvengtume galimo susidūrimo.

Sustoję sankryžoje arba ties posūkiu laikykite ir įjungtą posūkio signalą, ir koją ant stabdžių. Taip parodysite atvažiuojantiesiems iš paskos, kad tuo metu tikrai stovite vietoje, o ne po sekundės kitos pradėsite važiuoti, kaip galėtų pasirodyti, ir jie jau iš anksto ims mažinti greitį.

Svarbiausias dalykas: visada stebėkite vaizdą veidrodėliuose ir niekada staiga nestabdykite, jei tik tam nėra svarbios priežasties. Aklai pasikliauti šiuolaikinėmis technologijomis, kad ir kokios geros jos būtų, rizikinga. Na tai kas, kad jūsų automobilyje yra ABS, ESP ir kitos šaunios sistemos? Jos visai nebūtinai turi būti iš paskos smagiai lekiančioje senutėlėje „muilinėje“...

Gal tai ir nesąžininga, bet jeigu norite jaustis kelyje bent sąlyginai saugūs, turite galvoti ne tik už save, bet ir už kitus eismo dalyvius. Ypač už tuos, kurie važiuoja prieš ir paskui jus.

Jeigu nenorite patys stuktelėti priekyje važiuojančio automobilio ir tapti avarijos kaltininku, būtina laikytis saugaus atstumo, o tas, kaip turbūt teko girdėti, priklauso nuo važiavimo greičio. Turėtų kiekvienam atsakingam vairuotojui būti žinoma ir tai, kad žiemą tas atstumas dėl suprantamų priežasčių privalo būti gerokai didesnis nei vasarą.

Lygiai taip pat, kaip savo, turite kontroliuoti paskui jūsiškį važiuojančio automobilio vairuotojo veiksmus ir neleisti jam pernelyg priartėti. Jeigu toks „prielipa“ vis dėlto važiuoja labai panašiu greičiu ir velkasi iš paskos it uodega, duokite jam įspėjamąjį signalą stabdžiu. Bet, žinoma, tik taip, kad užsidegtų stabdymo šviesos, o automobilio greitis nesumažėtų. Jeigu ir tai nepadės (reikia pripažinti, kad nesupratingų eismo dalyvių pasitaiko dažnai), pasistenkite dingti nuo to „kamikadzės“ kiek galima toliau.

Deja, mūsų keliuose vis dar galioja tikras niekšybės dėsnis, pagal kurį vairuotojai, kurie kiek galėdami stengiasi patys neįvažiuoti į kolegų mašinas, patys gauna smūgį į nugarą, kai mažiausiai to tikisi. Todėl būkite budrūs ir saugokite ariergardą! 

Sergejus Stonkus 

Panevėžio balsas