Kelios Lenkijos savivaldybės pačios įkūrė degalines, kur kuras parduodamas pigiau. Taip valdžia nori priversti kainas sumažinti ir privačias degalines.

Sparčiai kylant pasaulinėms naftos ir dujų kainoms, Lenkijos vairuotojai nepasitenkinimą dėl brangstančių degalų nukreipia į didžiuosius degalinių tinklus.

Vietos degalų koncernai kaltinami tuo, kad į kainų kilimą reaguoja akimirksniu, o mažinti kainas – delsia, rašo „Lietuvos rytas“.

Gožuvo miesto valdžia net paliepė teisėsaugininkams ištirti, kodėl visos degalinės degalus parduoda vienodai aukštomis kainomis, nors gretimuose miestuose jie yra iki kelių dešimčių grašių pigesni.

Žešuvo, Balstogės bei Plocko miestų vadovai autobusų parkuose savo ruožtu įkūrė bandomąsias municipalines degalines. Jose dėl taikomo minimalaus antkainio degalų kainos mažesnės nei privačiose degalinėse.

Pasak Žešuvo miesto prezidento Tadeuszo Ferenco, jau po pirmosios savaitės privačių degalinių savininkai benzino ir dyzelino kainas sumažino keliasdešimčia grašių, mat išsigando to, kad sparčiai ėmė mažėti užsukančių vairuotojų.

Miestui priklausanti degalinė anksčiau buvo uždara ir joje degalus pildavosi vien autobusų vairuotojai. Kai į ją pradėta leisti visus vairuotojus, klientų kas savaitę daugėjo po tris kartus.

Anot „Lietuvos ryto“, anksčiau mieste 95 benzino litrą buvo galima įsigyti už 4,3-4,4 zloto (tiek pat litų).

Kai savivaldybės degalinė benziną pradėjo pardavinėti už 3,98 zloto, kainą iki šios ribos sumažino ir privačios mažos degalinės. Didieji degalinių tinklai kainą nuleido iki 4,14 zloto.

Panašiai kainas mieste pavyko numušti ir Balstogės savivaldybei, kuri uždarą autobusų parko degalinę perdarė į viešą.

Balstogės komunalinio transporto skyriaus vadovas Dariuszas Ciszewskis pasigyrė, kad projektas pasirodė esąs pelningas – šiais metais planuojama uždirbti milijoną zlotų.

Pelną ketinama investuoti į dar dvi komunalines degalines, nes paaiškėjo, kad kitame miesto gale esančios privačios degalinės kainų nemažina.

lrt.lt