Klaipėdos uostas šiemet rodo krovos stebuklus. Dar niekada nebuvo, kad vienintelis mūsų šalies uostas pagal krovos rezultatus susilygintų su Talino ir Ventspilio uostais.

Pagal šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus Klaipėdos uostas nuo Talino atsiliko vos 254 tūkstančiais tonų, nuo Ventspilio – 469 tūkstančiais tonų. Prieš trejus ketverius metus šie uostai buvo aiškūs lyderiai tarp rytinės Baltijos šalių. Jų atotrūkis kiekvieną ketvirtį siekdavo po kelis milijonus tonų. Prieš trejus metus Klaipėdos uostas atsilikinėjo netgi nuo Rygos uosto, o šiemet pagal pirmojo ketvirčio rezultatus jį lenkia daugiau kaip vienu milijonu tonų. Prieš kelis mėnesius į Klaipėdą netgi buvo atvykę Latvijos valdžios atstovai aiškintis, kokios yra tokio staigaus Klaipėdos uosto krovos kilimo paslaptys.

Šiemet Klaipėdos uoste žymų krovos didėjimą lėmė naftos produktų krova. Iš viso krauta 2,59 mln. tonų naftos produktų arba 29,9 procento daugiau nei pernai.

Ventspilio uosto krova taip pat labiausiai augo dėl net 26,5 procento padidėjusios naftos produktų krovos. Gerokai daugiau Ventspilyje krauta ir anglies, grūdų, tačiau net 47 procentais sumažėjo birių trąšų. Tai gali reikšti, kad dalis trąšų, ypač iš Baltarusijos, buvo permesta į Klaipėdos uostą.

Talino uostas tebejaučia iš šio miesto centro iškelto rusų kareivio sindromą. Šiame uoste pastebimai sumažėjo Rusijos tranzito dalis. Krito visų pagrindinių krovinių krova, išskyrus metalo laužą. Net 96,7 procento sumažėjo anglies krova, 15,4 procento – naftos produktų, 58,9 procento – birių trąšų, 42,2 procento – grūdai. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Talino uoste ir toliau daugėjo tik keleivių. Iš viso jų apsilankė 1,34 milijono arba 20,5 procento daugiau nei pernai per tą patį laiką.

Kaliningrado uosto pagrindiniais kroviniais, kaip ir 2007 m., išliko naftos produktai, juodieji metalai ir konteineriai. Vien tik naftos produktų per pirmąjį šių metų ketvirtį perpilta 2,49 mln. tonų arba 57,3 procento visos krovinių apimties.

Rygos uoste gerokai – net 42,9 procento daugėjo anglių. Šis ekologiškai nešvarus ir mažai pelningas krovinys sudarė net 46,7 procento bendros Rygos uosto krovos. Šiame uoste beveik nepakito naftos produktų krova, 20,8 procento mažiau nei pernai krauta medienos.

Liepojos uoste šiemet vyksta staigus, net kelių šimtų procentų krovos šuolis. Taip būna nedideliuose uostuose, kai atsiranda naujas masinis krovinys arba pastatomas naujas terminalas. Panašu, kad Liepojos uoste fiksuojamas staigus visų rūšių krovinių augimo šuolis. Net 12 kartų daugiau krauta naftos, 44 procentais daugiau – naftos produktų, 40,5 procento grūdų, 44,2 procento – metalų. Iš bendros 2,3 mln. šio uosto krovos net 548 tūkst. tonų sudarė grūdai, kurie ir buvo pagrindinis Liepojos uosto krovinys. Tokią grūdų krovą lėmė tai, kad prieš kelerius metus Liepojoje pastatytas naujas grūdų terminalas.

Vidmantas Matutis