Sukonstruotas Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybių užsakymu paprasčiausias dizainu neblizgantis visureigis tapo atskiros automobilių klasės protėviu – ir tikra legenda

Nemažai šlovingų automobilių markių taip ir nepasiekė XXI amžiaus: su mumis jau nebėra „Oldsmobile“, netrukus praeitimi taps ir „Buick“ – tokia jau ta visuotinės globalizacijos kaina. Užtat kai kurių jau gerokai primirštų markių automobiliai kartais sėkmingai grįžta į rinką – kad ir „Maybach“.

Pagauta tos sėkmingų sugrįžimų bangos, kompanija „DaimlerChrysler“ 2001-aisiais pristatė konceptinį kompaktišką visureigį „Willys 2 Concept“. Nereikia nė sakyti, kokį furorą „automobilinėje“ žiniasklaidoje sukėlė žinia apie vieno garsiausių vardų automobilių pramonėje atgimimą... Deja, apsidžiaugta per anksti...
 
"Valdyškas užsakymas"

Prisimenant, iš kur „Willys“ vardas, mūsuose transformuotas į ausiai mielesnį „viliuką“, apskritai atsirado, dažnai tenka užbėgti už akių ir teisingumo dėlei priminti automobilių mėgėjams, kad visureigis, kaip automobilio tipas, nėra kompanijos „Willys Overland“ išradimas. Juos konstravo ir iki tol – tiesa, tik nedidelėmis serijomis. Tačiau visuotinis susidomėjimas visais ratais varomais automobiliais, kurio pasekmė buvo masinė jų gamyba, prasidėjo būtent nuo „Willys“. Tiksliau, nuo konkurso, kurį 1940-aisiais laimėjo konceptinis modelis „Willys MA“.

Konkursą buvo paskelbusi JAV gynybos ministerija – jai reikėjo, kaip buvo nurodyta konkurso sąlygose, „bendrosios paskirties transporto priemonės“. Pridėti ir techniniai reikalavimai: automobilis turėjo būti varomas visais ratais, aukštis nuo grindinio – ne mažesnis kaip 160 mm, užvažiavimo kampas – 45 laipsniai, nuvažiavimo kampas – 35 laipsniai, ratų bazė – 2032 mm, ratų tarpuvėžis – 1194 mm, maksimalus greitis kelyje – ne mažesnis kaip 88 km/val., greitis bekelėje – ne mažesnis kaip 8 km/val., įveikiamos brados gylis – 46 cm esant 5 km/val. greičiui, „sausas“ svoris – 585 kg, kėlimo galia – 270 kg.

Iš tiesų tai konkurse, kuriame nedidukė ir ne itin sėkminga „Willys MB“ įveikė 134 kitas kompanijas, be jos buvo dar du nugalėtojai – tai „Bantam“, „Ford“ ir „Willys MB“. Kadangi kompanijos pajėgumų nepakako JAV armijos poreikio visureigiams patenkinti, gaminti šias mašinas leido ir „Ford“ – nuo jų konvejerių mašinos nuriedėdavo „Ford GP W“ pavadinimu, vėliau tapsiančiu atskiros automobilių klasės bendriniu vardu...

Nauja žvaigždė

Visa ši istorija prasidėjo dar 1908 metais, kai amerikietis Džonas Nortas Vilis (1873–1935) iš koncerno „Standad Wheel Company“ įsigijo jo padalinį „Overland“. Taip automobilių pramonės padangėje gimė nauja žvaigždė „Willys-Overland Motor Company“.
Kompanija gamino sedanus, roudsterius, universalus. Kartais jai sekėsi, kartais nelabai, o 1920-aisiais reikalai taip komplikavosi, kad „Willys“ kreditoriai bankininkai net pasamdė administratorių, kad tas padėtų ištraukti įmonę iš balos. Tuo administratoriumi buvo... Volteris Persis Kraisleris (1875–1940). Taip vardai „Willys“ ir „Chrysler“ susidūrė pirmą kartą.

V.Kraisleris atsivedė savo inžinierius ir ėmė kurti savo modelį – „Chrysler Six“. Bet kreditoriai nebuvo nusiteikę laukti – jiems pelno reikėjo nedelsiant, – ir automobilių surinkimo gamykla su visais Kraislerio pradėtais kurti projektais buvo parduota.

Įmonė išsilaikė rinkoje, net ištvėrė Didžiąją depresiją, ir 1933-iaisiais, – reorganizuota, pakeitusi pavadinimą į „Willys-Overland Motors“, – ėmė pamažu stotis ant kojų. Ketverių durų sedanai „Willys-77“ ir „Willys-99“ net sulaukė nuosaikaus pasisekimo ir padėjo gamintojui išsilaikyti iki 1940 metų.

2 – 1= 4?!

Legendinio amerikietiško karinio visureigio „Willys MB“ buvo pagaminta 359 tūkstančių 851 vienetas. Dar apie 270 tūkstančių išleido „Ford“ gamyklos. Labai didelė dalis šių mašinukų galiausiai atsidūrė Sovietų Sąjungoje, kur šauniai pakariavo Antrajame pasauliniame kare. „Viliukai“ pasirodė esantys tikrų tikriausios bendrosios paskirties transporto priemonės: jos tiko štabo vadams vežioti, ir žvalgybai, ir diversijoms, amunicijai ir net sužeistiesiems vežioti... Rusai buvo taip pakerėti mašina, kad 1943-iaisiais Gorkio automobilių gamykloje ėmė gaminti GAZ–67 – beveik tikslią „Willys“ kopiją.

Kodėl tokie visureigiai galiausiai buvo pradėti vadinti ir iki šiol tebevadinami džipais? Dėl to, pagal vieną legendų, „kalti“ buvo „Ford“ gamyklose gaminti „viliukai“. Mat jo pavadinime „Ford GP W“ raidės GP reiškė general purpose – t.y. „bendrosios paskirties“. Tuo trumpiniu – DžiPi – automobilius visi ir vadino. Labai greitai antroji „i“ nukrito, ir liko tik keistas žodelis „džyp“, su laiku pradėtas rašyti jau nebe su raide „g“, bet su „j“.

Nežinia, ar tikrai buvo taip, kad iš dviejų raidžių atėmus vieną atsirado visos keturios, bet dabar tai jau ir nesvarbu. Žodis „džipas“ taip prilipo prie „viliukų“, kad po karo tapo oficialaus jo pavadinimo dalimi.

Pokarinis „Willys Civilian Jeep“ nuo savo kariško giminaičio skyrėsi tik spalva (chaki civiliams automobiliams nelabai tiko) ir dar tuo, kad kai kurios modifikacijos vietoje brezentinio stogo gaudavo „tikrą“. Būtų melas tvirtinti, kad amerikiečiai anuomet štai taip iš karto puolė pirkti „Willys“ džipus. Nors „viliukas“ buvo tikras karo didvyris, atgyjanti JAV automobilių pramonė štampavo milžiniškus galingus automobilius, nuo kurių net akys raibo. Jie ir buvo populiariausi.

Vis dėlto „Willys-Overland“ rado savo pirkėją. Juo tapo... amerikietis ūkininkas. (Dėl to „Willeys“ modelių liniją labai greitai papildė pikapai.)

Kelionė į "Pasaulį"

1953 metais „Willys-Overland Motors“ buvo parduota koncernui „Kaiser Motors“. Tai buvo sunkūs laikai, ir kompanija išsilaikė tik dėl visureigių, mat dauguma jų vėl buvo gaminami armijos užsakymu. Užtat lengvųjų automobilių pardavimas katastrofiškai krito: paskutinis amerikietiškas „Willys Aero“ buvo pagamintas 1955-aisiais, po ko visa automobilių surinkimo linija iškeliavo į Braziliją. Taip „Willys-Overland“ prasidėjo džipų era.

Nuo 1963-iųjų žodis „jeep“ tapo naujojo kompanijos pavadinimo – „Kaiser-Jeep“ dalimi. Džono Vilio pavardė tapo istorija...

Dar 5-ojo dešimtmečio pabaigoje – 6-ojo dešimtmečio pradžioje licencijos visureigių „Willys CJ“ gamybai buvo parduotos daugeliui pasaulio šalių. Japonų kompanija vos nepateko į teisiamųjų suolą, už tai, kad sumastė gaminti ir pardavinėti „viliukus“ kaip savo markę – „Toyota Jeep BJ“. Bet prigrasinta sankcijomis už autorinių teisių pažeidimą klusniai pervadino mašiną „Land Cruiser“. Kai eisite gatve, užmeskite akį į „Toyota Land Cruiser“ (na, arba į „Lexus LX 470“) ir pabandykite įsivaizduoti, kad šių chromuotų monstrų protėvis buvo mažytis kuklus „viliukas“.

Kai dėl „Kaiser-Jeep“ likimo, tai ratas apsisuko, ir kompanija galiausiai tapo „Chrysler“ nuosavybe. Tuomet eilinė „Willys“ inkarnacija gavo „Jeep Wrangler“ pavadinimą. Mašina buvo labai panaši į savo pirmtakę, tik, suprantama, gerokai patogesnė ir daug galingesnė, todėl labai greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Kalbant apie 2001-ųjų „konceptą“ „Willys 2“ – praėjo septyneri metai, o visureigis tokiu pavadinimu taip ir neatsirado. Užtat pernai buvo atnaujintas „Jeep Wrangler“ – jis tapo labai panašus į jau pamiršti spėtą konceptinį „viliuką“. Tai veikiausiai reikia susiprasti, jog Džono Vilio markės sugrįžimas ir vėl atidedamas neribotam laikui.

Aistis Girnius

Panevėžio balsas