Rūpindamasi eismo sauga, Susisiekimo ministerija pritaria policijos darbo tobulinimui, galinčiam pagerinti situaciją šalies keliuose. Ministerija įsitikinusi, kad eismo saugą padės užtikrinti šių metų spalį planuojama atkurti Kelių policija. Be to, balandžio 9 dieną įsigalioję ministerijos inicijuoti Kelių eismo taisyklių pakeitimai, leidžiantys tam tikrais atvejais nekviesti policijos į eismo įvykio vietą, jau dabar sudaro sąlygas policijai daugiau dėmesio skirti eismo taisyklių pažeidimų prevencijai.

 Atkurti iki 2001 metų veikusią Kelių policiją numatoma įgyvendinant Lietuvos policijos plėtros programą. Tikimasi, kad atkūrus ankstesnę policijos struktūrą, saugų eismą užtikrinančių pareigūnų darbas bus efektyvesnis. Kelių policijos atkūrimo klausimai ne kartą svarstyti Seimo komitetuose, Vyriausybės kanceliarijoje, Susisiekimo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos bendruose pasitarimuose. Galutinį sprendimą dėl Kelių policijos modelio ir atkūrimo terminų priims Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Pagal svarstomą modelį šalies mastu turėtų veikti Lietuvos kelių policijos tarnyba, kuri pagal policijos generalinio komisaro įgaliojimus formuotų visos policijos sistemos politiką saugaus eismo srityje. Numatoma, kad ši specializuota policijos įstaiga formuos ir įgyvendins policijos strategiją eismo saugumo srityje, nustatys prioritetines kryptis ir priemones eismo saugumui gerinti, dalyvaus teisėkūros procesuose eismo saugumo užtikrinimo klausimais, rūpinsis eismo įvykių ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencija bei technine kontrole kelyje. Visose šalies apskrityse vyriausiųjų policijos komisariatų sudėtyje turėtų veikti specializuoti Kelių policijos padaliniai, atsakingi už eismo saugumo situaciją apskričių  teritorijose.

Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį, kad dirbant Kelių policijai, 1997–2000 metais Lietuvoje mažėjo avaringumas. Ministerijos nuomone, Kelių policija turėtų būti elitinis padalinys, kuriame dirbtų aukštąjį teisinį ir inžinerinį išsilavinimą turintys kelių transporto specialistai, nes akivaizdu, kad iki šiol galiojusi tvarka, kai policininkas yra universalus – ir viešosios tvarkos sergėtojas, ir tyrėjas, ir kelių policininkas – nepasiteisino.

Daugiau dėmesio eismo saugai policija gali skirti ir šį mėnesį įsigaliojus Kelių eismo taisyklių pakeitimams, numatantiems atvejus, kada galima nekviesti policijos į eismo įvykio vietą. Tai leidžiama, jei eismo įvykio metu nesužeidžiamas arba nežūva žmogus, eismo įvykyje dalyvauja ne daugiau kaip dvi motorinės transporto priemonės, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Šiais atvejais eismo dalyvis gali nekviesti policijos į eismo įvykio vietą, o užpildęs eismo įvykio deklaraciją dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką.

Minėti Kelių eismo taisyklių pakeitimai jau duoda akivaizdžių rezultatų – įsigaliojus naujai tvarkai, policija užregistruoja perpu­s mažiau eismo įvykių. Tai ženklus policijos darbo palengvinimas, įvertinant tai, kad Lietuvoje kasmet vidutiniškai įvyksta apie 84 tūkst. eismo įvykių, kuriuose apgadinamos tik transporto priemonės. Mažiau laiko sugaišdama eismo įvykių registravimui, policija gali skirti daugiau dėmesio Kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencijai ir išaiškinimui.

Kelias