Latvijos vyriausybė kovo pradžioje pritarė galimybių studijos rengimui dėl dviejų naujų elektrinių statybos šalyje. Tai būtų 400 MW elektrinės viena kūrenama dujomis, kita anglimis arba mišriu kuru. Tuo metu Lenkijos vyriausybė iki šių metų vidurio turi priimti sprendimą dėl naujos atominės elektrinės statybos. Latvijoje norimos statyti elektrinės laikomos šalies energetinio saugumo garantu, jeigu užsitęstų naujos atominės jėgainės Ignalinoje projekto įgyvendinimas arba jis apskritai žlugtų, praneša Lietuvos radijas. Oficiali Latvijos pozicija nėra pakitusi šalis ir toliau teigia esanti suinteresuota dalyvauti atominės jėgainės, kurią ketinama statyti Lietuvoje, projekte. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasigirstant abejonėms dėl projekto įgyvendinimo, latviai imasi iniciatyvos. Nemažai elektros energijos Latvija importuoja iš IAE, todėl nuogąstaujama, kad ją uždarius, Latviją ištiktų rimta energetikos krizė. Tai pagrindiniai latvių argumentai ketinant statyti dvi naujas elektrines. Jei naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektas nebūtų apskritai įgyvendintas, Latvijos atstovų teigimu, jų elektrinės galėtų tapti puikia alternatyva, o jei projektas būtų įgyvendintas, pasistatę elektrines latviai jaustųsi tvirčiau, galėtų gaminti didesnį kiekį elektros energijos ir net ją eksportuoti. Pirmoji iš Latvijoje planuojamų statyti elektrinių turėtų pradėti veikti ne vėliau kaip 2011 m. Mat, ekspertų nuomone, Latvija didžiausią elektros energijos trūkumą pajus būtent apie 2011 m. Teigiama, kad iki to laiko anglimis kūrenamos elektrinės pastatyti nepavyks, o dujomis kūrenamos elektrinės projektas galėtų būti įgyvendintas kur kas greičiau ir paprasčiau, tačiau šioje situacijoje kebliausia tai, kad dujas Latvijai tiektų Rusija. Koncernas Gazprom jau yra pareiškęs, kad svarstytų galimybę dalyvauti būsimosios elektrinės projekte, tačiau su sąlyga: jiems atitektų ne mažiau kaip 25 proc. būsimosios elektrinės akcijų. Nemažai analitikų čia įžvelgia didelį pavojų Latvijai - Rusijos bandymus išlaikyti šią šalį savo energetinės įtakos zonoje. Latvijos vyriausybės teigimu, sprendimai dar nepriimti, tačiau jie būsią palankiausi šalies energetiniam saugumui. Tuo atveju, jei būtų nutarta sudaryti sutartį su Gazprom, politikų tikinimu, koncernui nebūtų sudarytos sąlygos spausti šalies įnoringomis sąlygomis. Tuo metu Lenkijos vyriausybė iki šių metų vidurio turi priimti sprendimą dėl naujos atominės elektrinės statybos. Statyba bus įtraukta į strategiją, numatančią Lenkijos energetikos politiką iki 2030 m. Praėjusią savaitę lenkų laikraštis Rzecspospolita pranešė, kad šalis per artimiausią dešimtmetį žada pasistatyti savo atominę elektrinę. Lenkijos Ūkio ministerija kol kas šio fakto nekomentavo. Ekspertai abejoja tokiais planais ir tikina, kad Lenkijai pirma turėtų rūpėti šalies elektros tinklų modernizacija. Tinklų rekonstrukcijos būtinybę parodė ir praėjusią savaitę įvykusi Ščecino avarija.
lrt.lt |
