Per pirmą pavasario mėnesį Lietuvoje vartojimo prekių ir paslaugų kainos paaugo 1 proc. Metų infliacija tuo metu persirito per 11 proc. – aplenkėme Estiją. Vasarį metinės infliacijos rodiklis Lietuvoje buvo 0,5 proc. punkto mažesnis ir sudarė 10,8 proc. Infliacija mūsų šalyje sparčiai kyla nuo praėjusio rudenio.

Kaip primena portalas vz.lt, vasarį dar atsilikome ir nuo Estijos, kur metų infliacija buvo 11,3 proc.

Tačiau kovą Estijos infliacija sumažėjo iki 10,9 proc.

Anot Statistikos departamento, kovo mėnesį bendrą kainų lygį labiausiai pakėlė 1,4 proc. brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 2,5 proc. brangusios viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos, 1,3 proc. kilusios alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, 0,7 proc. – transporto kainos.

Per metus maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai brango 18,1 proc., būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 17,6 proc., transportas – 13,7 proc.

Bendrą rodiklį kiek sumažino 3,7 proc. atpigę drabužiai ir avalynė, 3,6 proc. pigę ryšiai.

Infliacija Lietuvoje į dešimtmetį nematytas aukštumas ėmė kopti penai rudenį. Šių metų pradžioje metinis rodiklis peržengė dviženklę ribą.

Analitikai ir Premjeras Gediminas Kirkilas yra sakę, jog infliacijos mažėjimo laukia antroje metų pusėje.

Tačiau SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia nematantis jokių galimybių per artimiausius porą mėnesių „nuspausti“ metinį infliacijos rodiklį iki vienaženklio dydžio.

Anot G. Nausėdos, pavyzdžiui, norint, kad metinė infliacija sumažėtų iki 10 proc., balandį turėtų būti užfiksuota 0,3 proc. defliacija, o tai yra sunkiai įsivaizduojama dabartinėmis sąlygomis.

„Sumažinti infliacijos spartą ir sugrąžinti jos džiną į butelį trukdys kainų kėlimo visuotinumas. Prieš pusmetį ar metus kainas didino tie pardavėjai, kurie turėjo tam konkrečių priežasčių.

Tuo tarpu dabar jos didinamos siekiant „apsaugoti“ nykstančią pelno maržą ir jos perkamąją galią. Tai visiškai suprantama – „išgaravo“ ne tik pirkėjų, bet ir pardavėjų pinigų iliuzija (įsivaizdavimas, kad konkreti pinigų suma tebeturi tą pačią perkamąją galią kaip ir anksčiau)“, – teigia G. Nausėda.

Kita vertus, pasak jo, pastaruoju metu pastebimas tam tikras pinigų kiekio ir infliacijos augimo tempų išsiskyrimas.

Tuo metu statistikai kovo viduryje pasiūlė internetinę skaičiuoklę, kuria kiekvienam siūloma susiskaičiuoti savo asmeniškai patiriamą kainų augimą.

lrt.lt