Kelias.net

... Laivų savininkai reikalauja griežtesnių sankcijų jūrų piratams ... "AIR FRANCE" ir KLM žiemos sezonu siūlys vasaros skrydžių tvarkaraštį ...

Apie žurnalą Prenumerata Kontaktai
Paieška tinklapyje
Vežėjai
Geležinkeliai
Uostas
Aviacija
Keliai
Energetika
Paslaugos ir ryšiai
Automobiliai
Technika
Karjeros birža
Nuorodos
Parduodama technika
  Renginių kalendorius
Sausis Vasaris Kovas
Balandis Gegužė Birželis
Liepa Rugpjūtis Rugsėjis
Spalis Lapkritis Gruodis
  Katalogas
Katalogas
  Kuro kainos šiandien
 A95A98DK
Statoil3,573,723,70
Lukoil3,513,643,64
Orlen3,573,733,70
Neste3,513,563,64
Kelias.net » Technika
Sunkvežimių gamintojai ieško ekologiškų atsakymų

keliai0.jpg

Pastaruosius 20 metų Europos Sąjungai griežtinant transporto taršos kontrolės politiką, ne tik sunkvežimių, bet ir su jais bendradarbiaujančius padangų ir kuro gamintojus skatina maksimaliai mažinti į atmosferą patenkančių teršalų emisiją.

Europos Sąjungoje nuo 2006 m. spalio naujiems ES šalyse gaminamiems sunkvežimių varikliams įsigaliojo Euro 4 standartas, o jau 2009 m. spalį standartu Euro 5 bus dar labiau sumažinti leidžiami ribiniai išskiriamų teršalų kiekiai – iki 80 proc. anglies dvideginio ir iki 60 proc. į aplinką išskiriamų azoto oksidų.

Briuselio reikalavimai tapo rimtu iššūkiu gamintojams. Jie deklaruoja tikslą sukurti tokias transporto priemones, kurios apskritai būtų nekenksmingos aplinkai – tiek išmetamųjų dujų, tiek ir paties sunkvežimio detalių utilizavimo požiūriu. Įgyvendinant šiuos užmojus prisideda ir ekodegalų bei padangų gamintojai, kuriantys kuro sąnaudas mažinančius produktus.

Optimaliausio sprendimo ieškantys gamintojai renkasi tarp dviejų variklio degimo sistemų – išmetamų dujų recir-kuliacijos (angl. EGR – exhaust gas recirculation) ir selektyvinio katalitinio redukavimo (angl. SCR – selective cataly-tic reduction). Kol kas abi technologijos turi ir savų privalumų, ir trūkumų.

SCR naudojamas keičiant variklio konstrukciją. Išmetamosios dujos praeina pro selektyvųjį katalizatorių, tuomet vyksta cheminė reakcija, kada azoto dioksido dujos suskaidomos į nekenksmingus vandens garus ir azotą. SCR sistemos atveju naudojamas specialus reagentas „AdBlue“. Jo dėka pasiekiamas reikalaujamas azoto oksidų kiekis išmetamosiose dujose.

„AbBlue“ reikalingas atskiras bakas transporto priemonėje, jo talpa nuo 80 iki 150 litrų.

EGR mažina azoto dioksido susidarymą žeminant temperatūrą degimo kameroje. Pasekmė – mažėja deguonies koncentracija oro ėmiklyje, tačiau degimo slėgis nesumažėja. EGR nesumažina suodžių dalelių formavimosi, todėl daugeliui variklių, norint pasiekti Euro 4 normą, reikia papildomų filtrų DPF (Diesel Particulate Filters), sulaikančių suodžių daleles, kurios vėliau sudeginamos. Pelenų dalelės, atsirandančios iš sudegusios alyvos, taip pat sulaikomos, tačiau nesudeginamos. Per tam tikrą laiką jos užblokuoja filtrą.

Didieji sunkvežimių gamintojai konkuruoja ne tik kurdami patrauklaus dizaino ir tobulesnių techninių charakteristikų modelius, tačiau ir taupiau degalus eikvojančias bei mažiau aplinką teršiančias transporto priemones. Siekdami atitikti Euro 4 ir Euro 5 reikalavimus gamintojai jau naudoja EGR, dyzelino dalelių filtrus bei SCR. Euro 6 varikliams gamintojai tikisi derinti šias sistemas ir pereiti prie išmetamų dujų recirkuliacijos. Kol kas didesnė sunkvežimių gamintojų da-lis – „DAF“, „Iveco“, „Mercedes-Benz“, „Volvo“, „Renault“ – pasirinko SCR sistemą, kiti – „MAN“ ir „Scania“ – sėk-mingai tobulina EGR. Euro 6 standarto link.

Nors dar nėra oficialiai nustatytų Euro 6 variklio ekologiškumo normų, tačiau gamintojai jau eksperimentuoja kurdami prototipus. „MAN“ savo kelyje į aukštesnės kategorijos variklių pasaulį ketina naudoti jų ištobulintą EGR ir „PM–KAT“ sistemas, tačiau čia pat priduria, kad tik derinant tarpusavyje SCR ir EGR technologijas bus įmanoma įgyvendinti tikslus. To paties siekia ir „Scania“ inžinieriai, vildamiesi, kad būtent sistemų deriniai atvers kelią į Euro 6.

Mažinti transporto taršą padeda ir alternatyvūs, arba biodegalai – iš biomasės gaminamas skystasis kuras. Jis gali būti gaminamas iš augalų, tam tikros rūšies grūdų ar iš perdirbto arba panaudoto augalinio aliejaus. Šiuo metu pagrindiniai biodegalai yra biodyzelinas ir bioetanolis. Pastarasis skirtas benzininiams varikliams, biodyzelinas – dyzeliniams. Bio-degalai gali būti naudojami visose kelių transporto priemonėse – automobiliuose, krovininiuose, autobusuose, sunkve-žimiuose ir žemės ūkio transporto priemonėse. Tačiau pasak ekspertų, alternatyvių degalų pasiūla šiandien yra ribota. Prognozuojama, kad tokia padėtis išliks iki 2020 m. Ieškant išeities, mano, kad tikslingiau į įprastinį dyzeliną maišyti nedidelį alternatyvių degalų kiekį. Šiandieniniai sunkvežimiai gali veikti be jokių variklio ar degalų sistemos pakeitimų, jei alternatyvių degalų kiekis neviršija 5 proc.

Ne tik tobulesnėms degimo sistemomis aprūpinti varikliai ar alternatyvūs degalai prisideda įgyvendinant naujas ekologiškumo užduotis. Šioje srityje įtemptai darbuojasi ir visi pasauliniai sunkiojo transporto padangų gamintojai. Pagrindi-nis tikslas – sukurti naujo tipo padangas, kurių pasipriešinimas riedėjimui būtų mažesns nei jų pirmtakių. Vos 3 proc. sumažinus pasipriešinimą riedėjimui vienas sunkvežimis per metus į atmosferą išskirtų 13,2 kilogramo mažiau CO2. Ateitis – hibridiniai modeliai

Sunkvežimių gamintojai savo laboratorijose darbuojasi ir su netradiciniais varikliais. Bene perspektyviausios ateities transporto priemonės bus aprūpintos hibridais. Tokios transporto priemonės turi ir vidaus degimo, ir elektros variklį. Hibridai yra švaresni ir ekonomiškesni nei įprastos transporto priemonės, mažesnės jų eksploatacijos išlaidos, tačiau pardavimo kaina, bent kol kas – didesnė.

Išsamiau skaitykite žurnale Kelias

< Į pradžią