Kelias.net

... SAS gavo prestižinį apdovanojimą už technologinę pažangą ... Reklamai keliuose – griežtesni reikalavimai ... „Lotus“ kuria visiškai naują sportinį automobilį ...

Apie žurnalą Prenumerata Kontaktai
Paieška tinklapyje
Vežėjai
Geležinkeliai
Uostas
Aviacija
Keliai
Energetika
Paslaugos ir ryšiai
Automobiliai
Technika
Karjeros birža
Nuorodos
Parduodama technika
  Renginių kalendorius
Sausis Vasaris Kovas
Balandis Gegužė Birželis
Liepa Rugpjūtis Rugsėjis
Spalis Lapkritis Gruodis
  Katalogas
Katalogas
Kelias.net » Dienos tema
G. Kirkilas lieka vadovauti Vyriausybei

kirkilas3_.jpg

Premjerui Gediminui Kirkilui pavyko išsaugoti Vyriausybės vadovo postą. Už nutarimo projektą, kuriuo siūlyta pritarti jo pateiktiems atsakymams į interpeliacijos klausimus, balsavo 68 parlamentarai, prieš – 63, susilaikė – 1. Interpeliaciją G. Kirkilui inicijavo 58 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms frakcijoms: „Tvarkos ir teisingumo“, Tėvynės sąjungos (konservatorių), Liberalų sąjūdžio ir Darbo frakcijų atstovai.

Interpeliacijoje buvo suformuluota 19 klausimų. Didžioji jų dalis – apie energetiką, „Leo LT“ formavimo aplinkybes. Interpeliacijos tekste taip pat kalbama apie didėjančią infliaciją, mokytojų streikus, problemas dėl švietimo darbuotojų atlyginimų, didėjantį skurdą, narkotikų plitimą ir neišspręstas „Alitos“ privatizavimo problemas.

G. Kirkilas buvo prašomas atsakyti į klausimą, kas ir kokiomis aplinkybėmis jį skyrė į Premjero postą bei kokį čia vaidmenį atliko „Dujotekanos“ vadovas Rimantas Stonys.

„Koks likimas daugybės pažadų, kuriuos G. Kirkilas iškilmingai dalijo, bet niekada netesėdavo“, – klausė vienas interpeliacijos autorių Valentinas Mazuronis.

Kalbėdamas apie nacionalinio investuotojo steigimą, G. Kirkilas teigė, kad Valstybės saugumo departamentas neturi jokių priekaištų dėl „Leo LT“ sutarčių projektų.

Kaip teigė Premjeras, sutarčių su „NDX energija“ projektuose numatyta pakankamai saugiklių.

„Kaltinimai Vyriausybei, kad ji nebuvo pasirengusi deryboms, nepagrįsti. Sandoris ir pasirinktas modelis optimalus – tą patvirtino tarptautinis investicinis bankas „HSBC“. Jokio išankstinio susitarimo su privačiu investuotoju nebuvo“, – sakė G. Kirkilas.

Anot G. Kirkilo, akcijų daliai, kuri nacionalinio investuotojo projekte atitenka Vyriausybei (61,7 proc.), pritarė pats Seimas.

Premjeras nesutiko su teiginiais, kad atominėje elektrinėje pagaminta kilovatvalandė bus brangesnė nei pagaminta naudojant dujas. Pasak G. Kirkilo, studijos rodo, kad iki 2030 metų atominėje elektrinėje pagaminta elektra bus 2–2,5 karto pigesnė nei gaminama bet kokiu kitu būdu.

„O kainų prognozė, kiek kainuos naujoje atominėje pagaminta elektra, neįmanoma“, – teigė G. Kirkilas.

Premjeras paneigė spėjimus, kad formuojant šią Vyriausybę įtakos turėjo „Dujotekanos“ vadovas R. Stonys. „Šitą Vyriausybę suformavo Seimas ir Prezidentas“, – sakė G. Kirkilas.

Vyriausybės vadovas pripažino, kad jo vadovaujamai Vyriausybei nedaug pavyko nuveikti korupcijos srityje. „Bet mes situacijos ir nepabloginome“, – sakė G. Kirkilas, ir pridūrė, kad šiuo metu atnaujinama Nacionalinė kovos su korupcija programa, kuri netrukus bus patvirtinta.

Premjeras sutiko ir su tuo, kad skurdo rodikliai šalyje nėra geri.

„Ne viską padarėme, kad sumažintume socialinę atskirtį. Bet vykdėme aktyvią užimtumo politiką: nedarbo lygis mažėja, didinamas darbo užmokestis, bazinė pensija“, – vardijo G. Kirkilas.

Pasak jo, su žmonėmis, kuriems reikalinga parama, galėtų pasidalinti verslininkai.

Į priekaištus dėl nevaldomos infliacijos, Premjeras atsakė, jog Vyriausybė visada ėmėsi tų veiksmų infliacijai mažinti, kurių reikėjo. G. Kirkilas pridūrė, kad daug finansinių išlaidų susidaro dėl bankų veiklos, o ne dėl Vyriausybės išlaidavimo.

„Šiandien stebime švelnų ekonomikos augimo sulėtėjimą. Svarbu neperlenkti lazdos su antiinfliacinėmis priemonėmis ir pernelyg nestabdyti augimo“, – pridūrė Premjeras.

G. Kirkilas pasidžiaugė, kad infliacija Lietuvoje mažesnė nei kitose naujose ES narėse. Jis pažymėjo, kad esama objektyvių veiksnių, kurie didina infliacijos rodiklius, tačiau jų jokia Vyriausybė negali įveikti. Tai energetinių išteklių kainų kilimas, spartėjanti kainų konvergencija su ES šalių kainomis.

Tačiau Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius teigė, kad Vyriausybė į nevaldomą infliaciją sureagavo tik po to, kai į G. Kirkilą kreipėsi Seimas.

„Netgi patvirtinus kovos su infliacija programą jūs toliau dangstotės globaliniais reiškiniais ir atmetate Vyriausybės aktyvių veiksmų įtaką infliacijai, nemažinate nereikalingų išlaidų“, – sakė P. Auštrevičius.

Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos teigė balsuosiančios už G. Kirkilo atstatydinimą.

Pilietinės demokratijos partijos nariai ketino balsuoti laisvai.

lrt.lt
 

< Į pradžią