Susisiekimo ministerijoje buvo svarstomi siūlymai dėl jūrininkų valstybinio socialinio draudimo, kurie padėtų Lietuvos laivybos sektoriaus plėtrai bei užtikrintų jo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai numato sumažinti socialinio draudimo mokesčius, kuriuos Lietuvos laivų savininkai moka už jų laivuose dirbančius Lietuvos kitų ES valstybių piliečius ir nuolatinius gyventojus.

Socialinio draudimo įmokas siūloma mokėti ne nuo visos jūrininko darbo užmokesčio sumos, o tik nuo sumos, neviršijančios LR Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 1,5 dydžio sumos. Šiuo metu didžiausia suma, už kurią pagal priimtą įstatymą laivo savininkas mokėtų socialinio draudimo įmoką už jūrininką, siektų  2121 Lt.

Jūrų transportas – išskirtinė verslo šaka, nes laivybos įmonės vykdo savo veiklą labai konkurencingoje tarptautinėje rinkoje. Nemažai pasaulio valstybių taiko nulinę mokesčių sistemą,  mažus darbo jėgos kaštus, lanksčias įgulos komplektavimo taisykles, minimalius saugios laivybos ir aplinkosaugos reikalavimus ir kt. Europos Komisijos atlikti skaičiavimai rodo, kad laivų savininkai ar valdytojai, perkėlę savo verslą į „patogių vėliavų“ valstybes, sutaupo nemažą dalį išlaidų. Tad nemaža dalis laivų savininkų registruoja laivus „patogių  vėliavų“ registre.

„Siekiant padėti Lietuvos laivybai konkuruoti tarptautinėje rinkoje, būtina peržiūrėti mokesčių sistemą ir  įtvirtinti palankesnes sąlygas, skatinančias laivybos įmones plėtoti savo veiklą bei siekti didesnio pelno po Lietuvos vėliava, taip pat pritraukti užsienio kompanijas pasirinkti Lietuvą savo veiklos baze“, - sakė ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus. 

Pasitarime dalyvavęs Lietuvos laivų savininkų asociacijos pirmininkas Vytautas Lygnugaris pasakė, kad įsigaliojus šioms Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms, butų sudarytos prielaidos spręsti ir jūrininkų gaunamų dienpinigių formalizavimo kaip atlyginimo dalies klausimą. Socialinių mokesčių mažinimo schema būtų naudinga tiek valstybei, tiek laivų savininkams, tiek patiems jūrininkams.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktus skaičiavimus, pritaikius socialinio draudimo mokesčių mažinimo schemą, per metus už jūrininkų socialinio draudimo mokesčius tiesiogiai iš biudžeto būtų sumokama 16 mln. litų.

Tačiau belgų studijoje „Naujos laivybos politikos Lietuvoje plėtra ir įgyvendinimas“ teigiama, kad, sumažinus už jūrininkus mokamus socialinio draudimo mokesčius, jau po metų schema pradėtų atsipirkti, o po 10 metų visų valstybės pagalbos priemonių įgyvendinimo rezultatas būtų išaugęs iki 63 milijonų litų.

LR Seimo narys Vaclavas Stankevič priminė, kad siūlomas pataisas jau svarstė Seimas ir joms pritarė, tačiau po Prezidento Valdo Adamkaus veto dokumentas buvo atmestas. Pasak parlamentaro, būtina dar kartą  teikti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus Seimui ir paaiškinti, kad siūloma jūrininkų socialinio draudimo tvarka bus naudinga ne tik šalies jūrų laivynui, bet ir Lietuvos biudžetui. 

Pasitarimo dalyviai bendru sutarimu nusprendė informuoti susijusias institucijas ir visuomenę apie šiuo klausimo svarbą, akcentuojant ekonominę bei socialinę naudą mūsų šaliai.

Kelias