ES mastu lietuviai yra vieni mažiausiai besidominčių aplinkosaugos problemomis, taip pat jie nemano, kad individualios jų pastangos gali prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo, atskleidė „TNS Gallup“ tyrimas.

Net šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų jaučiasi per mažai informuoti apie šias problemas. Blogiau už lietuvius informuoti yra tik rumunai ir bulgarai.

Tai atskleidė Europos Komisijos užsakymu 27 ES šalyse vykdytas gyventojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras“, kurį Lietuvoje atliko didžiausia šalies viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS Gallup“.

Remiantis apklausos duomenimis, tik 55 proc. lietuvių pripažįsta, kad aplinkosaugos problemos jiems yra labai svarbios. Tuo tarpu ši problematika aktuali net 94 proc. Kipro gyventojų, 89 proc. švedų ir 88 proc. graikų.

„Daugelio lietuvių įsitikinimu, tokios jų asmeninės pastangos, kaip atliekų rūšiavimas ar viešojo transporto naudojimas vietoj asmeninio automobilio, mažai kuo prisideda prie globalaus aplinkosaugos problemų sprendimo ir bendrą gamtos užterštumo lygį sumažina labai nežymiai“, – sakė „TNS Gallup“ tyrimų direktorius Mindaugas Degutis.

Tyrimo duomenimis, vos 22 proc. lietuvių yra tvirtai įsitikinę, kad jų individualios pastangos gali daug prisidėti prie aplinkos apsaugos problemų sprendimo, ES vidurkis – 43 procentai. 97 proc. lietuvių manymu, didžiausi aplinkos teršėjai yra gamyklos ir didelės kompanijos, todėl jos privalo prisiimti didžiausią atsakomybę ir imtis tam tikrų veiksmų.

Lietuvos gyventojas daug mažiau nei statistinis europietis skiria dėmesio gamtos apsaugai. Vidutiniškai atliekas rūšiuoja 59 proc. europiečių ir vos 30 proc. lietuvių. Ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų mažina elektros energijos vartojimą, išjungdami oro kondicionavimą ar šildymą, pirkdami energiją tausojančias lempas ar buitinę techniką, 29 proc. lietuvių taupo vandenį.

Tyrimas atskleidė, kad tik 14 proc. Lietuvos gyventojų mažina vienkartinių daiktų kaip plastikiniai maišeliai ar pakuotės naudojimą (ES vidurkis – 30 proc.), vos 8 proc. lietuvių lyginant su 17 proc. europiečių perka aplinkai draugiškus produktus.

Anot M. Degučio, lietuviui gyvenimo kokybė žymiai labiau asocijuojasi su ekonomine ar socialine gerove nei su švaria aplinka ar ekologiškais produktais.

Lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, aplinkosaugos problemas yra linkę traktuoti kaip pasaulinio masto problemą, todėl, 67 proc. respondentų teigimu, su aplinkosauga susijusius sprendimus turėtų priimti ES valstybės-narės kartu su ES institucijomis.

Svarbiausia aplinkosaugos problema lietuviai laiko vandens užterštumą (58 proc.). Lietuviams taip pat aktuali oro tarša (45 proc.), kasdieniuose produktuose naudojamų chemikalų įtaka sveikatai (44 proc.), klimato kaita (38 proc.) ir trąšų, pesticidų naudojimas žemės ūkyje (35 proc.).

Tuo tarpu 57 proc. ES gyventojų labiausiai nerimą kelia klimato kaita, 42 proc. – vandens užterštumas, o 40 proc. – oro tarša.

Tyrimas „Attitudes of European citizens towards the environmnet“ atliktas 2007 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais, o jo rezultatai paskelbti šių metų kovą. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 26 tūkst. ES gyventojų. Lietuvoje apklausą vykdžiusi „TNS Gallup“ apklausė 1018 respondentų.  Aplinkosauga Lietuvos gyventojams mažai rūpi