Per pastaruosius dešimt metų beveik perpus sumažėjęs Lietuvos prekybinis laivynas pamažu atnaujinamas ir tampa aktyviu tarptautinės rinkos dalyviu. Tačiau konkurenciją, ypač su „patogių“ vėliavų laivais, apsunkina niekaip neišsprendžiama, kone vienintelė tokia Europos Sąjungos šalyse mokestinė sistema. Laivų savininkus tai verčia galvoti apie galimybę laivus registruoti kitur.

„Lietuva neturi ilgalaikės laivyno plėtros strategijos arba ji yra šleiva kreiva. Buvo numatytas visas kompleksas priemonių, tačiau įgyvendinti jų iki galo taip ir nepavyko“, – dienraščiui „Verslo žinios“ sakė „Limarko“ laivininkystės kompanijos ir Lietuvos laivų savininkų asociacijos prezidentas Vytautas Lygnugaris.

Anot jo, sveikintina, kad įvestas nulinis pajamų mokesčio tarifas jūrininkams, pelno mokestį pakeitė tonažo mokestis, tačiau itin svarbus socialinio draudimo mokestis, dėl kurio tartasi bemaž septynerius metus, taip ir liko neišspręstas.

Dabar asociacija dar kartą kreipėsi į Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, prašydama inicijuoti Socialinio draudimo įstatymo pakeitimus pavasario Seimo sesijoje.

Prašoma, kad draudėjai socialinio draudimo įmokas mokėtų nuo apdraustojo darbo užmokesčio sumos, ne didesnės už 15 MGL, o draudimo įmokos nuo 15 MGL iki 5 Vyriausybės patvirtintų draudžiamųjų pajamų būtų mokamos iš valstybės biudžeto.

„Liūdna, kad nesuvokiama laivyno svarba. Krovinius gabenantys mūsų laivai į Klaipėdą neužsuka, dirbame grynai eksportui ir mūsų valstybės BVP didinamas kitų valstybių sąskaita. Tad kodėl nenorima duoti didesnį impulsą šiam verslui ir panaikinti apribojimus“, – stebisi V. Lygnugaris.

Jis sako, kad verslininkai domisi galimybėmis laivus registruoti „patogių“ vėliavų šalyse – dabar svetur esą įregistruota jau iki trečdalio laivų, kurių savininkai yra lietuviai.

„Verslo žinios“ primena, kad mokestinės lengvatos laivininkystei yra patvirtintos Europos Sąjungos gairėse, tam yra pritaręs ir Vyriausybės strateginis planavimo komitetas.

lrt.lt