Kovą sukaks liūdna data – 10 metų, kai belgai uoste įrengė brokuotas krantines. Jos tebekaitina aistras. Tačiau Lietuvos teisėsaugos institucijos dėl šių krantinių kaltų nesurado. Jų jau niekas ir nebeieškos, nes ekonominių nusižengimų senaties terminas mūsų šalyje yra kaip tik dešimt metų.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys mano, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turėtų laikyti garbės reikalu kuo greičiau sutvarkyti 7, 8 ir 9 krantines.

Dabar krantinės gali išlaikyti per pusę mažesnes apkrovas, vertinant krovinio svorį į kvadratinį metrą, nei buvo numatyta. Labai svarbu, kad prie jų būtų galima laikyti pakankamai sunkius krovinius. Krantinės naudojamos įvairiems kroviniams krauti. Taip pat KLASCO prie vienos iš krantinių planuoja statyti cemento terminalą. Prie jų gali atsirasti papildomų krovinių – kaip plienas, ketaus gaminiai.

KLASCO dar prieš kelis metus oficialiai paprašė Uosto direkcijos pertvarkyti tas krantines. Belgijos kompanijos „Hydro Soil Service“ pasiūlymas 1997 metais rekonstruoti 7, 8 ir 9 krantines atrodė patraukliai. Jie siūlė tai padaryti nestabdant laivų krovos proceso.

Tuo metu KLASCO dideliais kiekiais krovė rusišką metalą. Pagal belgų siūlymus į krantinėje tam tikra tvarka išdėstytus gręžinius įpurškiamas betonas. Jis grunte plėsdamasis turėjo sudaryti 90 cm storio kolonas. Trijų krantinių rekonstrukcija tokiu būdu Klaipėdos uosto direkcijai kainavo 32 mln. litų. Prieš pradedant gilinti prie tų krantinių, Uosto direkcija užsakė atlikti jų rekonstrukcijos ekspertizę. Paaiškėjo, kad įpurškiamas betonas moreninio molio sluoksnyje išsiplėtė tik iki 40-55 centimetrų. Todėl buvo pateikta išvada, kad gilinant krantinės gali įgriūti.

Keletą metų ginčijantis ir atliekant įvairius skaičiavimus prie krantinių buvo išgilinta tiek, kad galėtų švartuotis laivai su 12,5 metro gramzda. Tačiau nuo krantinės laivas buvo statomas tolėliau nei įprastai, prie jų buvo pritvirtintos didesnės atmušos. Taip padaryta todėl, kad prie pat krantinės neišgilinta tiek, kiek buvo numatyta. Dugne prie pat įlaidų niekas nedrįso judinti grunto, kad krantinė neįgriūtų.

Dabar jau apsispręsta, kad 7, 8 ir 9 krantines reikės rekonstruoti iš naujo. Tai daryti verčia ne tik sumažintos krantinės apkrovos, bet ir tai, kad uosto laivybos kanalas gilinamas iki 14,5 metro, o prie tų krantinių daugiau gilinti nebegalima.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengia 7, 8 ir 9 krantinių rekonstrukcijos projekto techninę užduotį. Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas aiškino, kad šiemet planuojama parengti bent vienos krantinės – septintosios – techninį projektą. Pradėti atnaujinti krantines šiemet neketinama.

Neseniai buvo atlikti minėtų trijų krantinių ankerių, kurie įrengti nuo 6 iki 8 metrų gylyje, bandymai. Medžiagą planuojama panaudoti ruošiant naujųjų krantinių rekonstrukcijos projektus.

„Projektuotojui bus iškelta užduotis pateikti siūlymus, kurie, panaudojus dabartinius sienutės ankerius, atpigintų krantinių statybą“, - teigė A.Kamarauskas. Jis mano, jog teks numatyti, kad iki vieno metro atstumu nuo dabartinės krantinės būtų kalama nauja įlaidų sienutė.

Klaipėdos uoste yra įprastas krantinių statybos būdas, kai kalama įlaidų sienutė ir po to ji inkarinėmis traukėmis tvirtinama prie kitos jau krantinėje įrengtos sienutės. Po to ši konstrukcija užpilama gruntu ir įrengiami pokraniniai keliai arba sandėliavimo aikštelės. Prie 7, 8 ir 9 krantinių toks tradicinis krantinių įrengimo būdas yra sunkiau pritaikomas. Projektuotojams teks pasukti galvą, kaip tinkamai ištaisyti belgų kompanijos paliktą broką.

Vidmantas Matutis

Klaipėda